Mėlynžiedė raganė (C. viticella L.). Savaime auga Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje, Irane, Vakarų Užkaukazėje. Stiebas užauga iki 2,5-3 (4) m aukščio, laibas, tamsiai rudas. Lapai plunksniški arba dvigubai plunksniški, sudaryti iš 5-7 lapelių. Lapeliai kiaušiniški, lygiakraščiai, 2-6 cm ilgio ir 1-4 cm pločio, tamsiai žali. Žiedai pavieniai, plačiai atsivėrę, 4-5,5 cm skersmens, violetiniai, purpuriniai, mėlyni, bekvapiai, ant ilgų (iki 10 cm ilgio) žiedkočių. Žydi gausiai, birželio- rugsėjo mėn. Vaisiai iki 8, mm skersmens, tamsiai rudi, riešutėliai. Sėklos nunoksta spalio mėn. Nunokusios sėklos ilgai galvutėse nesilaiko, todėl jas reikia laiku nurinkti ir tuojau stratifikuoti. Pasėtos pavasarį stratifikuo-tos sėklos greitai ir visos kartu sudygsta. Nestratifikuo-tos sėklos sudygsta tik po 10 ir daugiau mėnesių; daigai būna žymiai silpnesni ir nelygūs. Geriausia šį augalą dauginti sėklomis.
Mėlynžiedė raganė viena iš gražiausių raganių rūšių. Jos dideli, nusvirę žiedai, sodriai žalia lapija sudaro gražų dekoratyvinį reginį. Mūsų respublikos klimato sąlygomis augalas šalčiams atsparus, ilgai bei gausiai žydi ir dera, todėl dekoratyvinėje sodininkystėje turėtų būti plačiai taikomas.
Mėlynžiedė raganė nėra labai reikli, bet žymiai geriau auga ir gausiau žydi pasodinta derlingoje ir pakankamai drėgnoje dirvoje bei saulėtoje vietoje.
Taikoma sienoms, verandoms, pavėsinėms papuošti. Ypač gražiai atrodo ja papuoštos tinklinės tvoros.