Nasturtinių (Tropaeolaceae) šeimos augalas. Savaime auga P.etų Amerikoje. Stiebas žolinis, šliaužiantis arba laipiojantis. Lapai skydiški. Lapkočiai prisegti beveik ties lapo viduriu. Žiedai dideli. Taurelė pentinuota, sudaryta iš penkių tarpusavyje suaugusių taurėlapių. Vainiklapiai penki, palaidi. Vaisius sudarytas iš trijų vaisiukų. Gentyje priskaitoma iki 45 rūšių.
Nasturtė – šviesomėgis ir šilumamėgis augalas. Geriausiai auga saulėtoje vietoje ir derlingoje bei pakankamai drėgnoje vietoje. Tačiau pertręštoje dirvoje labai gerai auga, bet žydi negausiai. Į dirvą pasėtos sėklos sudygsta po dviejų savaičių. Žydėti pradeda, praėjus po sėjos 45-50 dienų, ir žydi iki vėlyvo rudens, dažnai ir po pirmųjų šalnų. Nasturtės apsidulkina kryžmiškai. Jos žiedus noriai lanko kamanės, bitės, musės, kurios ir perneša dulkeles nuo vienų žiedų ant kitų. Todėl, norint gauti grynaveislę sėklą, atskiras nasturtės veisles reikia sėti ne mažesniu kaip 200 m atstumu. Sėklos išlieka daigios keturis metus.
Kaip vijokliniai augalai mūsų respublikos sąlygomis auginamos didžioji ir skiautėtalapė nasturtė.
Didžioji nasturtė(T. majus L.). Tėvynė – Peru. Stiebas užauga iki 3 m aukščio. Lapai žaliomis viršutinėmis ir pilkšvomis apatinėmis pusėmis, ilgakočiai. Žiedai 4-6 cm pločio, geltoni, raudoni, oranžiniai. Yra išvesta nemaža veislių, kurios skiriasi st’ebų, lapų ir žiedų spalva, jų dydžiu bei forma. Pasitaiko veislių su pilnaviduriais žiedais.
Dauginama sėklomis. Sėjama balandžio mėn. į puodelius arba gegužės mėn. tiesiai į dirvą. Patartina sėti lizdiniu būdu (po 2-3 sėklas į lizdą, tarp lizdų paliekant 25-30 cm atstumą).
Plačiai naudojama balkonams, palangėms, neaukštoms tvoroms, sienoms puošti.
Skiautetalapė nasturtė(T. peregrinum L.j. Stiebas labai šakotas, užauga iki 4 m aukščio. Lapai 5-7-skiaučiai, plaštakiški. Žiedai nedideli, 3-3,5 cm skersmens, ryškiai geltoni, ilgakočiai. Trys apatiniai vainiklapiai labai siauri, plunksniški, du viršutiniai – didesni, skaidytais pakraščiais ir raudonai taškuotais pamatais. Taurelė gelsva su stipriai į apačią riestu pentinu. Žydi gausiai ir ilgai, nuo liepos mėn. iki vėlyvo rudens. Vaisius sudarytas iš vienasėklių vaisiukų.
Dauginama sėklomis. Mūsų respublikos klimato sąlygom’s geriausia sėti balandžio mėn. viduryje į puodelius. Vėliau, praėjus pavasario šalnoms, daigai sodinami į nuolatinę vietą (30 cm atstumu vienas nuo kito). Dekoratyviniu atžvilgiu tinka tvoroms, ypač tinklinėms, pavėsinėms, sienoms, balkonams apželdinti.
