Kvapusis pelėžirnis (L. odoratus L.) ankštinių (Leguminosae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Europos. Tai vienametis žolinis augalas, kurio stiebas laipioja, užsikabindamas už atramų šakotais ūseliais. Užauga iki 1,2-1,6 m aukščio. Lapai poriškai plunksniški, sudaryti iš 2-3 lapelių porų, pilkšvai žali. Žiedai netaisyklingi, labai originalios formos. Vainikėlis sudarytas iš penkių vainiklapių: viršutinis pats didžiausias – burė, du šoniniai, mažesni – irklai, ir du apatiniai suaugę – laivelis. Žiedai labai įvairių spalvų, dažnai margi, malonaus kvapo. Žydi gausiai ir ilgai, nuo birželio mėn. pabaigos iki vėlyvo rudens, net ir po pirmųjų šalnų. Vaisiai – plaukuotos ankštys. Sėklos apvalios, didelės (4-5 mm).
Kvapusis pelėžirnis yra šviesomėgis ir šilumamėgis augalas, todėl gerai auga šviesiose ir saulėtose vietose bei gerai įdirbtose, derlingose dirvose. Sausrų metu būtina laistyti. Papildomai tręšiama srutomis Kvapusis pelėžirnis dauginamas sėklomis. Norint turėti anksti žydinqių augalų, sėklos sėjamos balandžio mėn. viduryje į puodelius (po dvi sėklas į kiekvieną). Puodeliai laikomi šiltnamiuose ar inspektuose. Laistoma negausiai, ypač pradžioje. Nuo drėgmės pertekliaus daigai gali žūti. Svarbu inspektus ir šiltnamius, kuriuose auginami daigai, reguliariai vėdinti. Į nuolatinę vietą daigai sodinami gegužės mėn. pabaigoje, atsargiai išėmus juos iš puodelių su visomis žemėmis.
Gegužės mėn. pradžioje kvapųjį pelėžirnį galima sėti tiesiog į dirvą 15-20 cm atstumu vienas nuo kito. Sėklos sudygsta po 14-15 dienų. Optimali dygimo temperatūra – 20° C. Sėklos išlieka daigios keturis metus. Viename grame yra 6-10 sėklų.
Kvapusis pelėžirnis gausiai žydi visą vasarą, jeigu nužydėję žiedai yra nuolat pašalinami. Užsimezgus sėkloms ir vėliau joms nokstant, žydėjimas labai susilpnėja.
Kvapusis pelėžirnis tinka neaukštoms tvoroms, ypač tinklinėms, balkonams apželdinti, piramidėms, kolonoms įruošti. Nuskinti žiedai ilgai išsilaiko puokštėse.
Pelėžirnis yra savidulkis augalas, tačiau sugeba apsi-dulkinti ir kryžmiškai, todėl, norint turėti grynaveislę sėklą, atskiras veisles reikia sodinti viena nuo kitos tam tikru atstumu (3-5 m).
Pastaruoju metu išvesta labai daug kvapiojo pelėžirnio veislių. Jų žiedai būna labai dideli ir įvairių spalvų: nuo baltų iki tamsiai raudonų ir nuo šviesiai melsvų iki tamsiai mėlynų.
