Palėžirnis

Palėžirnis
Palėžirnis

Palėžirnis – Lathyrus L.

Kvapusis pelėžirnis (L. odoratus L.) ankšti­nių (Leguminosae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Euro­pos. Tai vienametis žolinis augalas, kurio stiebas laipio­ja, užsikabindamas už atramų šakotais ūseliais. Užauga iki 1,2-1,6 m aukščio. Lapai poriškai plunksniški, suda­ryti iš 2-3 lapelių porų, pilkšvai žali. Žiedai netaisyk­lingi, labai originalios formos. Vainikėlis sudarytas iš penkių vainiklapių: viršutinis pats didžiausias – burė, du šoniniai, mažesni – irklai, ir du apatiniai suaugę – laivelis. Žiedai labai įvairių spalvų, dažnai margi, malo­naus kvapo. Žydi gausiai ir ilgai, nuo birželio mėn. pabaigos iki vėlyvo rudens, net ir po pirmųjų šalnų. Vaisiai – plaukuotos ankštys. Sėklos apvalios, didelės (4-5 mm).

Kvapusis pelėžirnis yra šviesomėgis ir šilumamėgis augalas, todėl gerai auga šviesiose ir saulėtose vietose bei gerai įdirbtose, derlingose dirvose. Sausrų metu bū­tina laistyti. Papildomai tręšiama srutomis Kvapusis pelėžirnis dauginamas sėklomis. Norint tu­rėti anksti žydinqių augalų, sėklos sėjamos balan­džio mėn. viduryje į puodelius (po dvi sėklas į kiekvie­ną). Puodeliai laikomi šiltnamiuose ar inspektuose. Lais­toma negausiai, ypač pradžioje. Nuo drėgmės pertekliaus daigai gali žūti. Svarbu inspektus ir šiltnamius, kuriuo­se auginami daigai, reguliariai vėdinti. Į nuolatinę vietą daigai sodinami gegužės mėn. pabaigoje, atsargiai išėmus juos iš puodelių su visomis žemėmis.

Gegužės mėn. pradžioje kvapųjį pelėžirnį galima sė­ti tiesiog į dirvą 15-20 cm atstumu vienas nuo kito. Sėklos sudygsta po 14-15 dienų. Optimali dygimo tem­peratūra – 20° C. Sėklos išlieka daigios keturis metus. Viename grame yra 6-10 sėklų.

Kvapusis pelėžirnis gausiai žydi visą vasarą, jeigu nužydėję žiedai yra nuolat pašalinami. Užsimezgus sėk­loms ir vėliau joms nokstant, žydėjimas labai susilpnėja.

Kvapusis pelėžirnis tinka neaukštoms tvoroms, ypač tinklinėms, balkonams apželdinti, piramidėms, kolonoms įruošti. Nuskinti žiedai ilgai išsilaiko puokštėse.

Pelėžirnis yra savidulkis augalas, tačiau sugeba apsi-dulkinti ir kryžmiškai, todėl, norint turėti grynaveislę sėklą, atskiras veisles reikia sodinti viena nuo kitos tam tikru atstumu (3-5 m).

Pastaruoju metu išvesta labai daug kvapiojo pelėžir­nio veislių. Jų žiedai būna labai dideli ir įvairių spal­vų: nuo baltų iki tamsiai raudonų ir nuo šviesiai melsvų iki tamsiai mėlynų.

Taip pat skaitykite: