Stambiažiedės raganės

Stambiažiedės raganės

Kryžminimo keliu buvo gauta daug gražiai žydinčių stambiaziedzių raganių veislių. Pirmieji raganių hibri­dai buvo gauti Anglijoje XIX a. antroje pusėje. 1860- 1880 m. buvo išvesta 500 šių augalų veislių: 100 iš jų iš­vedė Zakmanas (Jackman, Anglija), 70 – Lemoenas (Le-moine, Prancūzija), 60 – Noblis (Ch. Noble, Anglija), 50-Kripsas (Cripps, Anglija). Iki šių dienų šių veislių išliko nedaug. Jos buvo gautos, kryžminant Clematis viticella L., C. florida Thunb., C. patens Moor et Decne, C. lanuginosa L., C. texensis Buckl. ir C. jackmanii Moor.

Veislinių raganių lapai yra neporiškai plunksniški, 3-5-lapiai. Žiedai dideli, 8-15 cm skersmens, įvairių spalvų (balti, rožiniai, raudoni, melsvi, violetiniai, aly­viniai), tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, bekvapiai ir kva­pūs. Žydi labai gausiai ir ilgai, nuo birželio mėn. vidu­rio iki vėlyvo rudens, 120-150 dienų. Žiedų gausumas priklauso nuo kero stiebų skaičiaus, kurių kiekvienais metais daugėja. Ant gerai išsivysčiusio kero dažnai ga­lima suskaičiuoti kelis šimtus vienu metu pražydusių žiedų.  Stebėjimai  parodė,  kad  atskiras  žiedas  žydi  iki 0-15 parų. Dauguma veislių mūsų respublikos klimato sąlygomis sėklų nemezga. Tiriant šio  reiškinio priežastis, išaiškėjo, kad hibridinės kilmės raganių veislių žie­dadulkės nedaigios. Todėl, norint gauti veislinių raganių sėklų,   žiedus  reikia  apdulkinti  kitų  raganių  rūšių  žie­dadulkėmis.    Galima   naudoti   gelsvosios,    mėlynžiedės, Fargeso  ir kitų  raganių žiedadulkes..  Veislinės  raganės užmezga sėklas ir tada, kai netoli, jų auga aukščiau mi­nėtos raganės rūšys. Užsimezgusios sėklos prinoksta tik po 3-4 mėn., todėl dulkinti reikia žydėjimo pradžioje, kad iki rudens šalnų sėklos  suspėtų prinokti.  Prinoku­sios sėklos ant augalo ilgai neišsilaiko, todėl jos tuoj pat nurenkamos   ir   stratifikuojamos,  o  pavasarį,   balandžio mėnesį, sėjamos į dėžutes. Daigai pasirodo birželio-lie­pos mėn. Dauginant veislines raganes sėklomis, jų pali­kuonys dažniausiai veislės požymių neišlaiko. Atliekant selekcinį darbą,  šiuo būdu galima  gauti naujas veisles, kurios skiriasi nuo tėvinių veislių žiedų spalva, dydžiu, forma ir kitais požymiais.
Daug efektyvesni yra šių raganių vegetatyviniai dau­ginimo būdai. Jas gan sėkmingai galima dauginti sume­dėjusiomis gyvašakėmis, atlankomis,  skiepijimu.  Iki šiol buvo  galvojama,  kad veislinės raganės  sunkiai  arba ir visai nesidaugina  sumedėjusiomis   gyvašakėmis.  Šias raganes galima sėkmingai dauginti sumedėjusiomis gyva­šakėmis.  Rudenį  gyvašakėms  skirti  stiebai  nuo  augalo nupiaunami ir užkasami į dirvą 20-30 cm gylyje. Vieta parenkama aukšta ir sausa. Pavasarį stiebai iškasami ir iš jų paruošiamos gyvašakės. Jos sodinamos į inspektus, kurie užpavėsinami,  o juose esantis smėlis nuolat drė­kinamas.  Gyvasakių pumpurai  greitai  susprogsta,  ir  po 15-20  dienų  pradeda  augti  ūgliai.  Kai  jie  užauga  iki 5-7 cm ilgio, jų viršūnės nugnybiamos. Tai atliekama todėl, kad augantieji ūgliai neišsekintų gyvasakių ir ne­trukdytų susidaryti šaknims.

Dauginant atlankomis, vasaros pradžioje prie motini/ nio augalo iškasamas griovelis, jame ištiesiamas ūglis ir keliose vietose pritvirtinamas. Pritvirtintos vietos apka-samos žeme. Vasarą sekama, kad žemė neperdžiūtų. Esant palankioms sąlygoms, šaknys susidaro gana greitai, ir sekančių metų pavasarį įsišaknijusios atlankos at­skiriamos ir sodinamos į nuolatinę vietą.

Efektyviausias veislinių raganių dauginimo būdas yra skiepijimas.  Skiepijant  galima   greitai   išsiauginti  daug augalų.  Skiepijimui naudojami kai kurių raganių rūšių (Clematis   viticella   L.,   C.   flammula   L.,    C.   chinensis Osbeck., C. vitalba L.) vienmečiai sėjinukai arba su stip­riu augimo kūgeliu šaknies  gabaliukai,  atskirti nuo se­nesnių kerų  šaknų  sistemos.  Kai naudojami   sėjinukai, skiepijama į šaknies kaklelį, kai naudojama šaknies da­lis – tiesiog į šaknį. Pradedama skiepyti pavasarį. Įskie­piai paruošiami iš dar nepradėjusių medėti veislinių ra­ganių  ūglių.   Geriausiai   prigyja   žoliniai   ūgliai.   Galima skiepyti ir žiemą, tik tuomet medžiaga ir poskiepiams, ir įskiepiams  paruošiama  iš  rudens.   Aukščiau  minėtų  ra­ganių   rūšių   sėjinukai   ar  senesni  kerai   labai   atsargiai iškasami   (svarbu  nepažeisti   šaknų   augimo  kūgelių)   ir laikomi užžerti žemėmis vėsioje patalpoje (rūsyje). Įskie­piams gauti rudenį, pasibaigus vegetacijai, nuo veislinių raganių   kerų   nupiaunami   gerai   sumedėję su  stipriais pumpurais   ūgliai  ir  suguldomi   eilutėmis  į  dėžutes  su smėliu. Virš ūglių užpilamas maždaug 1 cm storio smėlio sluoksnis. Taip paruoštos dėžutės palaistomos ir pastato­mos į rūsį iki pavasario. Vasario mėn. pabaigoje ir ko­vo mėn. pradžioje pumpurai pradeda sprogti, ir tamsio­je patalpoje pradeda augti jauni ištįsę ūgliai. Kai pastarieji užauga iki 8-10 cm ilgio, dėžutės pernešamos į šilt­namius ar šviesias šiltas patalpas ir 5-7 dienas laikomos po stelažais, o vėliau ant jų. Šviesoje etioliuoti ūgliai pra­deda augti normaliai. Iš tokių ūglių ruošiami įskiepiai. Iš vieno ūglio jų gaunama tiek, kiek jis turi bamblių. Paprastai iš vieno ūglio paruošiami 2-3 įskiepiai. Skie­pijama taip. Imamas sėjinukas ir šaknies kaklelio vie­toje, nupiovus antžeminę dalį, daromas įstrižas piūvis, kuris būtinai turi pereiti per šaknies centrą ir būti ne mažesnis kaip 2-2,5 cm ilgio. Panašiai piūvis daromas ir kai skiepijimui naudojama šaknų dalis. Po to atitin­kamai daromas toks pat ir įskiepio piūvis, pradedant nuo pat bamblio. Įskiepis su poskiepiu piūvių vietose suglaudžiami ir aprišami rafija ar polietileninės plėvelės juostele. Piūviai tiek savo ilgiu, tiek ir pločiu turi ati­tikti vienas kitą ir glaudžiai susiglausti. Skiepeliai sodi­nami į 7-8 cm skersmens ir 13-17 cm aukščio puo­delius ir laikomi šiltnamyje ar šviesioje patalpoje 16-20° C temperatūroje. Po 2-3 savaičių pradeda augti jauni ūgliai. Vadinasi, skiepeliai prigijo. Ūgliams užaugus 20-25 cm aukščio, augalai persodinami į lauką. Jeigu skiepeliai buvo aprišti polietileninės plėvelės juostele, tai prieš persodinimą ji atsargiai nurišama. Skiepeliai sodinami 10r-15 cm giliau, negu jie augo puodeliuose. 2-3 pumpurų poros atsiduria po žeme. Sekančiais me­tais iš šių pumpurų išauga 4-6 nauji stiebai. Dauguma skiepelių dar tais pačiais metais užauga iki 1-1,5 m aukščio ir pradeda žydėti. Veislines raganes, ypač jau­nus augalus, būtina rūpestingai prižiūrėti: sodinti tik į derlingą ir purią dirvą, įruošti atramas, ant kurių au­galas galėtų lipti, purenti žemės paviršių, laistyti, tręš­ti.

Mūsų respublikos klimato sąlygomis stambiažiedės raganės šalčiui nelabai atsparios, todėl žiemai jas būti­na pridengti. Prieš pridengiant, jų stiebus 20-50 cm nuo    žemės    paviršiaus    galima    nupiauti    ir    tuomet prilenkus pridengti sausais lapais, eglišakėmis, dur­pėmis arba užvožti sukaltu iš lentų skydeliu ir apkasti žemėmis. Žiedai susidaro ant pirmamečių stiebų, todėl toks rudeninis stiebų sutrumpinimas nepakenkia sekan­čių metų žydėjimui, o sutrumpintus augalus per žiemą žymiai lengviau išsaugoti. Nuplautosios stiebų dalys gali būti panaudotos kaip dauginamoji medžiaga.

Taip pat skaitykite: