Vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos. Nereiklus, sparčiai augąs, su gražiais, įvairių spalvų, piltuviškais žiedais augalas. Jo tėvynė— Pietų Amerika.
Paprastasis sukutis(I. purpuiea Roth). Stiebas vijoklinis, užauga iki 2—3,5 m aukščio, plaukuotas. Lapai širdiški arba kiaušiniški, įvairaus didumo, paprastai 8—9 cm ilgio ir tokio pat pločio. Žiedai piltuviški, dideli, 5—6 cm skersmens, balti, rožiniai, mėlyni, violetiniai, kartais margi ir pilnaviduriai. Žydi gausiai ir ilgai, nuo liepos mėnesio iki šalnų. Išsiskleidę žiedai būna tik iš ryto, antrojoje dienos pusėje jie užsiskleidžia. Vaisius — dėžutė. Vienametis augalas.
Paprastasis sukutis mėgsta derlią, purią dirvą ir saulėtą vietą, tačiau gerai auga ir kitose sąlygose.
Dauginama sėklomis. Norint gauti anksti žydinčius augalus, sėjama balandžio mėnesį į puodelius, praėjus pavasario šalnoms, birželio pradžioje augalai persodinami į nuolatinę vietą. Gegužės mėnesį sėklas galima sėti tiesiai į dirvą. Augalas nuo augalo sodinamas per 20 cm.
Paprastasis sukutis labai vertingas vienametis vijoklinis augalas. Mūsų respublikoje jis dažnai sutinkamas. Naudojama sienoms, verandoms, pavėsinėms, balkonams apželdinti, piramidėms, girliandoms sudaryti.
Puošnusis sukutis (J. superba G. Don.). Stiebas užauga iki J 3—3,5 m aukščio, plaukuotas, žalsvai violetinis. Lapai širdiški, tamsiai žali, 8—9 cm ilgio ir tokio pat pločio. Lapkočiai, kaip ir stiebas, su violetiniu atspalviu. Žiedai tamsiai violetiniai, aksominiai, 6 cm skersmens. Vainikėlio žvaigždutė tamsiai purpurinė, vamzdelio vidus rožinis, pagrinde visai baltas. Augalas labai dekoratyvus, mūsų respublikoje dar mažai paplitęs.
Jis auginamas, dauginamas ir naudojamas panašiai kaip ir paprastasis sukutis.
