Viskas apie raganes

raganesVėdryninių (Ranunculaceae) šeimos krūmai arba pus­krūmiai. Savaime auga vidutinio klimato juostoje, dau­giausia šiauriniame pusrutulyje. Šie augalai sutinkami miškuose, upių pakraščiuose, stepėse, kalnuose, šlaituo­se. Jų stiebas stačias arba laipioja apsisukančiais apie at­ramas lapkočiais. Lapai priešiniai, sveiki, trilapiai, dukart trilapiai arba neporiškai plunksniški, ant augalo išsilaiko iki vėlyvo rudens. Žiedai taisyklingi, dideli arba maži, pavieniai ir po kelis ar daugiau sukrauti žiedynuose, kvapūs arba bekvapiai. Taurėlapiai 4-8, įvairių spal­vų- balti, gelsvi, geltoni, mėlyni, violetiniai, raudoni, purpuriniai. Vainiklapių nėra. Kuokelių daug. Piestelių dažniausiai taip pat daug. Liemenėliai dažnai ilgi, bals­vai plaukuoti. Raganės žydi labai gausiai ir ilgai – 30-150 dienų. Vaisiai – neatsidarantys vienasėkliai riešutėliai susitelkę po kelis ar keliolika galvutės formos vaisyne. Dėl nenukrintančio nuo riešutėlio plaukuoto liemenėlio daugumos rūšių vaisiai labai gražūs, ir augalai iki vėlyvo rudens, net žiemą, lapams nukritus, atrodo labai deko­ratyviai.

Raganės yra labai puošnūs augalai ir gali būti ly­ginami net su gražiausiais dekoratyviniais augalais, pa­vyzdžiui, erškėčiais.

MA Botanikos sode Kaune sudaryta gausi ra­ganių rūšių ir veislių kolekcija, atliktas kai kuris mokslo tiriamasis darbas ir atrinkta daug šių vertingų augalų rūšių veislių, tinkamų auginti respublikos žaliuosiuose sodiniuose. Stebėjimai parodė, kad dauguma raganių rū­šių respublikos klimato sąlygomis šalčiams yra atsparios. Išimtį sudaro veislinės raganės, kurios yra gana lepios ir todėl žiemai jas būtina pridengti.

Dirvos atžvilgiu raganės nėra labai reiklios. Jos gali augti bet kokioje kultūrinėje dirvoje. Tačiau, kaip ir kiekvienas dekoratyvinis augalas, puošniau auga ir gau­siau žydi purioje, derlioje ir pakankamai drėgnoje dir­voje. Nepatartina raganių sodinti į molingą sunkią dirvą, nes joje pasodintos raganės skursta, neišryškėja jų dekoratyvinės savybės. Jeigu dirva labai sunki, ją reikia pagerinti: į 1 m2 pridedama 20 kg perpuvusių la­pų, mėšlo ar kompostinės žemės ir 1 kibiras smėlio. Lengvai dirvai šių organinių trąšų pakanka apie 15 kg (smėlio pridėti nereikia).

Raganės nemėgsta labai šlapių dirvų. Ypač joms ken­kia rudenį ir pavasarį nenutekantys vandenys.

Šių augalų šaknų sistema gana stipri ir įsiskverbia giliai į dirvą. Todėl prieš augalų sodinimą dirvą reikia kaip galima giliau išpurenti.

Sodinti raganes patartina pavasarį, nes tada jos ge­riau prigyja. Jeigu dėl kurių nors priežasčių tai atlikti reikia rudenį, svarbu nepavėluoti. Sodinama pirmoje rug­sėjo mėn. pusėje, kad iki rudens augalai spėtų gerai įsi­šaknyti. Prieš sodinimą rūpestingai apžiūrimos šaknys; apdžiūvusios ir pažeistos jų dalys nuplaunamos aštriu peiliu. Sutrumpinama antžeminė augalo dalis. Sodinama 5-10 cm giliau, negu augalas augo medelyne. Pasodi­nus gausiai palaistomą, o dirvos paviršius apmulčiuojamas. Esant sausam orui, pirmas dvi savaites augalai lais­tomi kasdien.

Mūsų respublikos klimato sąlygomis raganės geriau auga saulėtose vietose arba tokiose, kur nebūna vidudie­nio saulės. Labai pavėsingose vietose krūmai menkai ša­kojasi ir negausiai žydi.

Raganes galima dauginti sėklomis, žaliomis ir sume­dėjusiomis gyvašakėmis, atlankomis, o kai kurias rūšis, pvz.   mandžiūrinę, krūmo dalijimu.

Dauguma Botanikos sodo kolekcijoje esančių raganių ir joms giminingų vijutrių gausiai dera. Sėklų daigumo tyrimai parodė, kad atskirų šių augalų rūšių sėklų ne­vienodas ramybės periodas. Vienų rūšių sėklos pasėtos labai greitai sudygsta (po 2-4 savaičių), kitų dygimas trunka net 10-12 mėn. Labai ilgai dygsta Fargeso, mė­lynžiedės   raganės   rūšių   sėklos.   Jas   prieš   sėją  būtina stratifikuoti.

Rezultatai ro­do, kad stratifikuotų sėklų dygimo laikas žymiai sutrum­pėja,  palyginus  su nestratifikuotų  sėklų  dygimo  laiku.

Stratifikacijai sėklos sluoksniuojamos su drėgnu smėliu ir 60-70 dienų laikomos 0-3° C temperatūroje. Daugu­ma raganių ir vijutrių rūšių savo nunokusių vaisių neiš-barsto, jie išlieka ant augalo iki sekančių metų pavasa­rio. Sėklos, nurinktos pavasarį, sėjos dieną, sudygsta be­veik per tokį pat laikotarpį, kaip ir stratifikuotos sėklos. Tai rodo, kad tokius ant augalo išsilaikančius vaisius ga­lima nurinkti pavasarį, prieš pat sėją (kovo-balan­džio mėn.). Jų sėklos išsistratifikuoja, veikiant žemai temperatūrai ir oro drėgmei. Sėti patartina į dėžutes, kurios iš pradžių laikomos šiltnamiuose ar šiaip šiltoje patalpoje, o vėliau, orui atšilus, išnešamos į inspektus arba tiesiog į lauką. Pasirodžius pirmam tikrajam lape­liui, daigai pikuojami į lysves. Daigynui parenkama leng­va dirva ir vidurdieny pavėsinga vieta. Daigai sodinami 20-25 cm atstumu. Dirva nuolat purenama, o sausrų metu laistoma. Sėjinukai per vasarą kelis kartus patrę-šiami. Tręšiama pagal tą pačią sistemą, kaip ir laipiojan-tys erškėčiai (žr. 1 lent.). Po dvejų metų sėjinukus ga­lima sodinti į nuolatinę vietą.

Botanikos sode atlikti bandymai parodė, kad raganes galima sėkmingai dauginti ir žaliomis gyvašakėmis.

Bandymai parodė, kad tinkamiausias dauginimui lai­kas yra birželio mėn. pabaiga arba liepos mėn. pradžia, jeigu pavasaris vėlyvas. Gyvašakės geriau įsišaknija šil­tame inspekte. Teigiamos įtakos gyvašakėms įsišaknyti turėjo jų mirkymas 8 vai. 0,015% heteroauksino tirpa­le. Siame tirpale mirkytos gyvašakės įsišaknija žymiai geriau, greičiau ir gausiau.

Raganę sėkmingai galima dauginti ir atlankomis.

Taip pat skaitykite: