Vynmedinių (Vitaceae) šeimos augalas, Stiebo žievė lygi, šerdis balta. Ūseliai šakoti į 3—8 dalis, dažnai jie baigiasi praplatėjusiu disku — siurbuku.
Penkialapis vynvytis (P. ąuinąueiolia (L.) Planch.). Tėvynė — Šiaurės Amerika. Tai dažniausiai auginamas mūsų respublikoje vijoklinis dekoratyvinis augalas. Stiebas laipiojantis, 5—12 m aukščio, šakotas, laipioja šakotais ūseliais. Lapai sudėtiniai plas-takiški, 3—5—(7)-lapiai. Lapeliai kiaušiniški arba pailgai kiaušiniški, smailiai dantyti, vasarą žali, rudenį paraudonuoja iki ryškiai purpurinės spalvos. Žiedai smulkūs, žalsvi, skydeliuose sukrauti. Žydi birželio—rugpiūčio mėnesį. Uogos smulkios, juodos arba
Penkialapis vynvytis mėgsta derlingas, purias, gerai drenuotas, pakankamai drėgnas dirvas. Tačiau gerai auga irbet kokioje dirvoje. Patręšus perpuvusiu mėšlu, srutomis, ūgiai per sezoną užauga iki 3,5 m ilgio. Gerai auga ir saulėtose, ir pavėsingose vietose. Penkialapis vynvytis labai atsparus šalčiams, ligoms, kenkėjams bei nepalankioms miesto sąlygoms.
Labai lengvai dauginamas sėklomis, atlankomis, ūgliais. Vertingas sienoms, tvoroms, pavėsinėms apželdinti, balkonams, medžių kamienams puošti, kolonoms, piramidėms, girliandoms sudaryti.
Var. Engelmannii Rehd. ūselių galuose turi gerai išsivysčiusius siurbukuS, todėl augalai gali lipti visai stačiu ir lygiu paviršiumi. Lapai kiek smulkesni, negu pagrindinės formos.
Triskiautis vynvytis (P, tricuspidata Planch.). Tėvynė — Tolimieji Rytai. Stiebas užauga iki 5—15 m aukščio, šakotas, sumedė-jęs, laipioja šakotais, su siurbukais galuose, ūseliais. Siurbukais tvirtai prisisiurbia prie atramos, todėl ypatingų įrengimų, kaip kitiems vijokliniams augalams, nereikia, gali lipti stačiu paviršiumi. Lapai 3-skiaučiai, įvairaus dydžio, vidutiniškai 7—8 cm ilgio ir tokio pat pločiov kotuoti, palinkę žemyn, nuolat juda, pučiant net silpnam vėjui. Žiedai žalsvi, smulkūs, sukrauti skydeliuose. Žydi liepos—rugpiūčio mėnesį. Uogos smulkios, juodos, miltuotos.
