Alpinė arkliauogė
(Arctostaphylos alpina)
Ploni lapai dantyti, vasarą žali, o rudeniop pasidaro skaisčiai raudoni. Žiedai žalsvai balti, susitelkę kekėmis. Uogos iš pradžių žalios, raudonos, o prinokusios juodai blizgančios.
Tai daugiametis viržinis augalas. Laplandijos tundroje vajojasi ant plikų uolų plačiais žaliais kilimais, o rudenį gražiai nurausta. Didelės juodos sultingos uogos yra pagrindinis baltųjų kurapkų maistas rudenį. Arkliauogių iš viso niekas nevartojo tol, kol Oulu menininkė ponia Marja Lehtonen („Kivi-Marja”) nepradėjo iš jų sulčių gaminti gėrimo. Tamsaus vyno spalvos sultys ir vienos yra švelnaus skonio, tačiau gardesnės būna sumaišytas su šiaurinės juodosios varnauogės sultimis. Kartu su kadagio uogomis jos paskanina „Šiaurės senelės aperityvą” („Pohjolan akan aperitiivi”). Vis daugiau Šiaurės Suomijos miestiečių rudenį vyksta skinti arkliauogių, nors jos tinkamos ir pavasarį.