Aronija
(Aionia melanocaipa)
Aronija (juodavaisė), erškėtinių šeimos vaisinis, vaistinis, dekoratyvinis ir medingas krūmas. Pumpurai sprogsta balandžio pabaigoje, pražysta gegužės pabaigoje. Žydi apie 2 savaites baltais, retuose skėtiniuose žiedynuose sukrautais žiedais. Augalas savidulkis. Vaisiai juodi, blizgančia odele, saldžiai rūgštūs, truputį aitrūs. Noksta rugpjūčio pabaigoje—rugsėjo pradžioje. Turi 6—14% angliavandenių, 0,8—1,8% organinių rūgščių, 0,4—0,7% rauginių ir dažančiųjų medžiagų, mikroelementų (boro, mangano, molibdeno), vitaminų (C, B2, B9, E, P, PP). Iš vaisių verdama uogienė, kisielius, džemas, spaudžiamos sultys.
Krūmas mėgsta šviesą, išauga iki 2 m aukščio ir 1,5 m pločio. Šaknys įsiskverbia iki 1 m, o sausokose vietose — iki 1,5—2 m gylio, apie 2 m į šalis. Juodavaisė aronija dauginama sėklomis, bet galima ir atlankomis, žaliais auginiais. Sėjama rudenį arba 60—70 dienų stratifikuotomis sėklomis pavasarį. Į nuolatinę vietą sodinama 2—3 metų krūmeliai rudenį arba pavasarį kas 2 m, kiek giliau negu augo. Krūmai, išauginti iš sėklų, pradeda derėti ketvirtais metais. Gausiausiai dera 4—6 metų stiebai. Vyresni stiebai išpjaunami, praretinami iš krūmo pagrindo augantys ūgliai, paliekami tik 5—6 stipriausi. Metūgliai netrumpinami, nes jų viršūnėse būna didesni žiedynai ir vaisiai. Apie krūmus žemė purenama ir tręšiama panašiai kaip apie serbentus.
Šis erškėtinių šeimos krūmas sodinamas kaip dekoratyvinis augalas. Jis gausiai auginamas dėl labai vertingų uogų. Jį lengva dauginti šakniastiebiais, todėl, kaip ir kekinis šeivamedis, greitai plinta. Juodavaisės aronijos uogos vartojamos šviežios, iš jų verdamos uogienės, spaudžiamos sultys.