Balinis ajeras (prieskoniniai augalai)

BALINIS AJERAS {ACORUS CALAMUS L.)

Ajerinių (Araceae) šeimos daugiametis žolinis pelkių auga­las, kilęs iš Pietų Azijos. Apie balinio ajero prieskonines ir gydo­mąsias savybes kalbama seniausiuose graikų bei romėną raštuose. XVI a. antroje pusėje jis buvo atgabentas į Centrinę Europą. Da­bar jo arealas labai platus: Skandinavija, Vidurio Europa, Mažoji Azija, Japonija, Kinija, Šiaurės Amerika. Tarybų Sąjungoje jis aptinkamas tiek europinėje dalyje, tiek Sibire, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje ir kituose rajonuose. Lietuvoje dažnas.

Lapai kardiški, 60-130 cm ilgio, bekočiai, trikampiu, stiebą apkabinančiu pamatu. Ziedynlapis žalias, panašus į stiebinius lapus, sudaro stiebo tęsinį, todėl burbuolė atrodo išaugusi iš stiebo šo­no. Žiedai dvilyčiai, su šešialapiu taurišku apyžiedžiu. Mezginė trilizdė. Sėklos mūsų respublikoje nesubręsta. Dauginasi vegetatyviš-kai. Šakniastiebis storas, iki 3 cm skersmens, žalsvai baltas, šakotas, su daug šaknų, šliaužiantis.

Kaip prieskoniai vartojami šakniastiebiai ir lapai. Jie malo­niai kvepia. Nustatyta, kad Lietuvoje augančio balinio ajero šakniastie­biuose susikaupia vidutiniškai 5,47% eterinio aliejaus, šaknyse – 2,2%, o lapuose – tik 0,49%. Be to, jo lapuose rasta 521,5, o šaknie,-stiebiuose – 29,2 mg% vitamino C. Šakniastiebius geriausia rinkti žydėjimo pradžioje, t. y. birželio mėnesį. Džiovinti 20-37 °C tem­peratūroje.

Balinis ajeras, kaip rodo ir jo pavadinimas, drėgmę mėgstantis augalas, tačiau botanikos sode jį bandoma auginti ir sausumoje. Šiuo atveju eterinio aliejaus kiekis nesikeičia, tačiau daug mažiau priauga šakniastiebių ir lapų.

Džiovinti  šakniastiebiai  arba jų  eterinis  aliejus  maisto  pra­monėje vartojami degtinei bei likeriams ir žuvies konservams aro matizuoti. Dedama j kompotus, krienus, pudingus, kremus ir ke­pinius. Kaimuose ant jų lapų kepama duona. Jos skonis būna la­bai geras.

Balinio ajero eterinis aliejus vartojamas kosmetikos ir farmaci­jos pramonėje.

Taip pat skaitykite: