BALINIS AJERAS {ACORUS CALAMUS L.)
Ajerinių (Araceae) šeimos daugiametis žolinis pelkių augalas, kilęs iš Pietų Azijos. Apie balinio ajero prieskonines ir gydomąsias savybes kalbama seniausiuose graikų bei romėną raštuose. XVI a. antroje pusėje jis buvo atgabentas į Centrinę Europą. Dabar jo arealas labai platus: Skandinavija, Vidurio Europa, Mažoji Azija, Japonija, Kinija, Šiaurės Amerika. Tarybų Sąjungoje jis aptinkamas tiek europinėje dalyje, tiek Sibire, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje ir kituose rajonuose. Lietuvoje dažnas.
Lapai kardiški, 60-130 cm ilgio, bekočiai, trikampiu, stiebą apkabinančiu pamatu. Ziedynlapis žalias, panašus į stiebinius lapus, sudaro stiebo tęsinį, todėl burbuolė atrodo išaugusi iš stiebo šono. Žiedai dvilyčiai, su šešialapiu taurišku apyžiedžiu. Mezginė trilizdė. Sėklos mūsų respublikoje nesubręsta. Dauginasi vegetatyviš-kai. Šakniastiebis storas, iki 3 cm skersmens, žalsvai baltas, šakotas, su daug šaknų, šliaužiantis.
Kaip prieskoniai vartojami šakniastiebiai ir lapai. Jie maloniai kvepia. Nustatyta, kad Lietuvoje augančio balinio ajero šakniastiebiuose susikaupia vidutiniškai 5,47% eterinio aliejaus, šaknyse – 2,2%, o lapuose – tik 0,49%. Be to, jo lapuose rasta 521,5, o šaknie,-stiebiuose – 29,2 mg% vitamino C. Šakniastiebius geriausia rinkti žydėjimo pradžioje, t. y. birželio mėnesį. Džiovinti 20-37 °C temperatūroje.
Balinis ajeras, kaip rodo ir jo pavadinimas, drėgmę mėgstantis augalas, tačiau botanikos sode jį bandoma auginti ir sausumoje. Šiuo atveju eterinio aliejaus kiekis nesikeičia, tačiau daug mažiau priauga šakniastiebių ir lapų.
Džiovinti šakniastiebiai arba jų eterinis aliejus maisto pramonėje vartojami degtinei bei likeriams ir žuvies konservams aro matizuoti. Dedama j kompotus, krienus, pudingus, kremus ir kepinius. Kaimuose ant jų lapų kepama duona. Jos skonis būna labai geras.
Balinio ajero eterinis aliejus vartojamas kosmetikos ir farmacijos pramonėje.