Baltalksnis ir juodalksnis

Alksniai

(Alnus)

 

Baltalksnis ir Juodalksnis

(Alnus incana, Alnus glutinosa)

 

Alksnis Suomijos   krašte   gana paplitęs  medis.   Botanikai   skiria dvi pagrindines jo rūšis: baltalksnį ir juodalksnį, bet jų praktinė reikšmė beveik vieno­da.

Juodalksniai auga jūros, eže­rų pakrantėse ir paupiuose, su­neštoje žemėje, miško pelkėse ir jų pakraščiais, t. y. drėgnose vietose. Jie užauga aukšti me­džiai. Lapai blizgančiu viršumi, beveik lygiais kraštais. Baltalksnio lapai iš išorės yra matiniai pilkai žali, smailiais galais, gi­liai karpyti. Baltalksnis auga sausesnėse vietose, ypač bandos trypiamuose plotuose, todėl krūrnijasi, turi gausias šaknis. Pvz., Pietų Suomijos jūros pa­krantėse ir salose jis neauga visiškai.

Ir keisčiausia, kad tiek viena, tiek kita alksnių rūšis šaknyse turi savotiškų gumulėlių, ku­riuose yra aktinomicetų – laibagrybių, galinčių iš oro įsisa­vinti azotą. Nukritę ir supuvę alksnio lapai palankiai veikia augimvietės dirvą: jie pamažu storina derlingos žemės sluoksnį.

Alksnių lapai ir jauni ūgliai yra vertingas pašaras, lapai ir žievė tinka siūlams ir odoms dažyti, mediena tinka rankdarbiams, fanerai, lentelėms ir kt. gaminti.

Alksnių lapinis pašaras ra­guočiams, arkliams, ožkoms, avims, triušiams, kiaulėms ir vištoms yra pats geriausias. Sveiki, rūpestingai išdžiovinti jauni ūgliai turi daug baltymų ir vitaminų, tinka kaip gero šieno priedas. Kiaulėms ir viš­toms šakelių duoti nereikėtų. Geriau nubraukti lapus ir pa­ruošti ėdalą arba lesalą. Paršingai, kaip ir penimai kiaulei, žinoma, ne­reikia  gailėti bulvių ir burokų.

Taip pat skaitykite: