Skėtinių (Umbelliferae) šeimos vienmetis augalas. Kilęs iš Mažosios Azijos, bet savaime auga Užkaukazėje, Vidurinėje Azijoje bei kituose pietų rajonuose. Kalendra gerai auga ir vėsesniame bei drėgnesniame klimate.
Stiebas stačias, 80-100 cm aukščio, šakotas, apvalus ir plikas. Lapai šviesiai žali, apatiniai vienąkart, viduriniai – dukart plunksniški. Žiedyno skėčiai sudėtiniai. Žiedelis baltas arba rausvas. Vaisius rutuliškas, 2-5 mm skersmens, rudas arba gelsvas, briaunotas. 1000 vaisių sveria 4,37 g.
Nors šie prieskoniniai augalai dirvos bei priežiūros atžvilgiu nereiklūs, bet jų respublikoje auginama nedaug. Kalendra gerai auga įdirbtoje priesmėlio ar priemolio dirvoje, atviroje vietoje (mažiau puola ligos). Gausiau patręšti mėšlu ar azoto trąšomis, augalai išgula, ir vėliau subręsta sėklos. Todėl kalendrą reikia sėti ten, kur tik priešsėlis buvo tręštas mėšlu. Sėjama anksti pavasarį arba vėlai rudenį 2-3 cm gyliu, 70-80 cm tarpueiliais. Sėklų daigumas 60-80%. Į hektarą sėjama 14-16 kg sėklų. Sudygsta per 14-16 dienų. Pasėjus ravimos piktžolės, o vėliau tik purenami tarpueiliai. Kalendra žydi liepos mėnesį, o vaisiai prinoksta, nelygu veislė, rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo mėnesį. Pjaunama, kai paruduoja 65-70% skėtelių.
Mūsų respublikoje dažniausiai auginama vietinės populiacijos blakinė kalendra. Tyrimais nustatyta, kad vietinės kalendros derlingumas tesudaro vidutiniškai 10,5 cnt/ha, o veislės Luč – 12,0, Aleksejevskij 26- 16,7, Alekse-jevskij 247- 18,5 cnt/ha. Minėtos veislės gausiau dera, bet vėliau (10-15 dienų) subręsta jų vaisiai. Taigi Lietuvos klimatinėmis sąlygomis tinkamiausios veislės Aleksejevskij 247 ir Aleksejevskij 26. Visas žalias kalendros augalas yra nemalonaus kvapo, bet subrendę sausi vaisiai esti malonaus aromato ir salstelėjusio skonio. Juose yra 1-2% eterinio aliejaus, 13-28% riebalų, 18-22% baltymų, 11 -13% neazotinių medžiagų, organinių rūgščių ir kt.
Maisto pramonėje kalendros grūdeliai vartojami duonos, dešrų, konservų gamyboje, silkių sūrymui, taip pat įvairiems marinatams, likeriams aromatizuoti. Jų dedama į įvairių mėsos, žuvies, silkių, daržovių patiekalus bei sriubas ir padažus skoniui pagerinti. Gruzijoje ir kitose pietinėse respublikose kalendrų lapai vartojami salotoms. Be to, blakinės kalendros vaisiai vartojami ir farmacijos pramonėje (dedama į gydomųjų arbatų mišinius).
Blakinė kalendra – medingas augalas. Iš vieno žiedo bitės gali surinkti apie 1 mg nektaro, o medaus produkcija iš hektaro – apie 200 kg.
