Daržinė aguona (prieskoniniai augalai)

DARŽINĖ AGUONA  (PAPAVER SOMNIFERUM L.)

Aguoninių (Papaveraceae) šeimos vienmetis augalas, žinomas kaip kultūrinis. Savaime auga Ispanijoje. Rusijoje pra­moniniams tikslams kultivuojamas Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir kitur. Mūsų šalyje dažniausiai auginamas tik daržuose.

Stiebas plikas, melsvai žalias, 60-120 cm aukščio. Lapai pražanginiai, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai, pamatu apkabinę stiebą, pailgi, nesuskaldyti, tik stambiai dantyti. Butonai pliki, kiaušiniški, nulinkę, 1,5-3 cm ilgio. Žiedai 4-10 cm ilgio, viole­tiniai, balti, rausvi arba raudoni su violetinėmis, juosvomis arba baltomis dėmėmis pamate. Vaisius – kiaušiniška, rutuliška, kūgiška, plokščia arba ovali dėžutė. Sėklos pilkos, balkšvos, juodos. 1000 sėklų sveria 0,25-0,45 g.

Daržinės aguonos skirstomos į keletą porūšių. Labiausiai papli­tusi yra biruolė aguona, kurios dėžutės smulkios ir atviros, dėl to sėklos pasisėja pačios ir daržuose ji paplinta kaip piktžolė. Kultūrinių aguonų yra maistinių ir opijinių. Maistinės aguonos tinka aliejaus gamybai ir vartojamos kaip prieskoniai. Jų žiedai dideli, įvairiaspalviai, tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, kartais labai dekoratyvūs. Vaisius – plokščia, rutuliška arba kūgiška dėžutė. Yra išvesta derlingų veislių, kaip Altajec, Barnaulskij 490, Voronežskij 1042 ir kitos, kurių vidutinis derlius – 6-10 cnt/ha, o kai kurie ūkiai gauna net iki 20 cnt/ha. Jų vegetacija trunka, priklau­somai nuo veislės, 85-135 dienas. Auginamos derlingoje, nepiktžolėtoje juodžemio, priesmėlio ar lengvo priemolio dirvoje, patręš­toje organinėmis bei mineralinėmis trąšomis. Ypač tinka fosforo (150-200 kg/ha) trąšos, o nuo didesnio azoto kiekio augalai iš­gula.

Sėjama paliekant 50-60 cm tarpueilius. Priesmėlio dirvoje sėk­los daigumas mažėja. Hektarui apsėti reikia 3-4 kg sėklų. Sėjant daržuose, į 10 m2 beriama 3-4 g aguonų. Prieš sėją sėklas nau­dinga sumaišyti su smėliu, kad būtų normalaus tankumo pasėlis. Sėjama paliekant 50-60 cm tarpueilius. Priesmėlio dirvoje sėklos įterpiamos 2-3 cm, o sunkesnėse-1,5-2 cm gyliu. Sudygsta per 10-12 dienų. Tankiai sudygusias aguonas reikia retinti, pa­liekant daigus 5-10 cm atstumu.

Augimo pradžioje aguonoms reikia daugiau drėgmės, o žydint ir brandinant sėklas – kuo daugiau saulės. Lietingu oru aguonos suserga įvairiomis ligomis, o sėklos dėžutėse gali pradėti gesti bei dygti. Lietuvos  klimatinės sąlygos aguonoms tinka, todėl ši kultūra turėtų būti plečiama.

Aguonų dėžutės nupjaunamos, kai subręsta jų apie 50%. Nu­pjautos surišamos ir pakabinamos pastogėje. Vėliau sėklos iš dė­žučių iškrečiamos, paskleistos dar gerai padžiovinamos ir, supil­tos į maišelius, laikomos sausoje, vėdinamoje patalpoje.

Daržinės aguonos sėklose yra iki 20% baltymų ir 40-50% riebalų, todėl iš jų spaudžiamas aliejus. Šviežios aguonų sėklos beveik nekvepia, o padžiūvusios arba kepiniuose įgauna malonų, riešutus primenantį skonį. Vartojamos kaip aromatingas priedas kepiniams, įdarams ir įvairiems saldiems patiekalams.

Daržinės aguonos yra dekoratyvios ir labai puošia mūsų dar­žus. Farmacijos pramonei auginamos opijinės aguonos, iš kurių, raižant žalias dėžutes, gaunamas opijus.

Taip pat skaitykite: