Daržovinė portulaka (prieskoniniai augalai)

portulaka
portulaka

DARŽOVINĖ PORTULAKA (PORTULACA OLERACEA L.)

Portulakinių (Portulacaceae) šeimos vienmetis augalas, kilęs iš Azijos. Paplitęs ne tik Azijoje, bet ir Europoje, Amerikoje, Aus­tralijoje, Rusijos pietinėje dalyje. Jau XVII a. prancūzų daržininkai šią storalapę daržovę labai vertino ir propagavo. Vė­liau buvo atrinkta keletas formų. Mūsų respublikoje ji mažai ži­noma.

Daržovinė portulaka yra nedidelis, 20 cm aukščio, besidrie­kiantis augalas. Stiebas mėsingas, trumpas, stačias, su kylančio­mis šakelėmis. Lapai plokšti, mėsingi, šviesiai žali, atvirkščiai kiaušiniški, lygiakraščiai. Vainikėlis geltonas. Taurėlapiai skiaute­rėti, žali. Žiedai antroje dienos pusėje užsiskliaudžia. Vaisius – dėžutė su daugeliu smulkių, beveik juodų sėklų, kurių 1000 sveria 0,4 g.

Dauginama sėklomis. Jos sėjamos, praėjus pavasario šalnoms, nes daržovinė portulaka jautri žemai temperatūrai. Sėklų daigu­mas 80%. Sėjama pakrikai arba eilutėmis. Sėklos žeme neužžeriamos, o tik prispaudžiamos. Sudygsta per 12-14 dienų. Jei tankus pasėlis, daigai retinami ir vartojami maistui. Saulėtoje vietoje, lengvoje, gerai įdirbtoje ir patręštoje dirvoje portulaka auga grei­tai ir po 3 savaičių nuo sudygimo jau galima ją vartoti. Sėklos su­bręsta kasmet, dalis jų pasisėja savaime ir pavasarį sudygsta.

Daržovinės portulakos lapai vartojimui skinami prieš žydėjimą, nes vėliau blogėja jų kokybė. Maistui ruošiami kaip špinatai, salotos arba maišomi su kitais salotiniais augalais. Sutrinti ir sumaišyti su aliejumi arba sviestu, jos lapai tinka sumuštiniams. La­bai tinka pomidorų sriubai. Portulakos lapuose esti daug vitaminų, o jų sultyse daug medžiagų, gerinančių apetitą, malšinančių troš­kulį ir veikiančių tonizuojančiai.

Taip pat skaitykite: