Didžioji nasturtė (prieskoniniai augalai)

nasturtė
nasturtė

Didžioji nasturtė

(TROPAEOLUM MAJUS L.)

Nasturtinių (Tropaeolaceae) šeimos vienmetis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos, plačiai auginamas vidutinio ir šilto klimato juosto­je kaip dekoratyvinis. Mūsų respublikoje auginama darželiuose ar­ba balkonuose.

Stiebas ilgas, 0,5-3 m ilgio, laipiojantis, šakotas, mėsingas. Lapai apskriti, skydiški, ilgakočiai, pilkai žalsvomis apatinėmis pu­sėmis. Lapkočiai prie lakšto prisegti maždaug ties lakšto viduriu. Žiedai dideli, oranžiniai arba geltoni, kartais raudoni, išilgai tam­siai dryžėti. Vaisius sudarytas iš 3 vienasėklių vaisiukų. Auginama ir mažoji nasturtė(T. minus L.), kuri labai panaši į didžiąją.

Kaip nasturtes auginti, visi žino, tačiau pravartu prisiminti, kad jos geriau auga patręštoje priemolio dirvoje ir saulėtoje vieto­je. Jų sėklos didelės, daigios 3 metus. Augalai jautrūs šalnoms, to­dėl reikia sėti tik gegužės viduryje.

Nasturtes švieži lapai vertinami dėl didelio (313, 58 mg %) vi­tamino C kiekio. Naujojoje Zelandijoje iš nasturtes žalių lapų ga­minamas vitamino C ekstraktas. Mūsų šeimininkėms didžiosios na­sturtes lapų irgi reikėtų dėti j patiekalus – pagausinti juose vita­mino C. Žali jos lapai, žiediniai pumpurai, nesubrendusios sėklos tinka kaip priedas prie salotų, mėsos, daržovių bei kiaušinių patiekalų. Iš išsiskleidusių žiedų gaminamos salotos.

Taip pat skaitykite: