DIRVINĖ ČIUŽUTĖ (THLASPI ARVENSE L.)
Kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimos vienmetis augalas, savaime augąs mūsų respublikos laukuose, daržuose, dykvietėse ir kitur kaip piktžolė.
Stiebas stačias, briaunotas, 10-40 cm aukščio. Lapai bekočiai, pailgi, strėliškais pamatais, dantyti. Vainikėlis baltas. Vainiklapiai 3-3,5 mm ilgio. Vaisius – beveik skrituliška ankštarėlė 12-18 mm ilgio, su daugiasėkliu lizdu. 1000 sėklų sveria 1,49 g.
Dirvinė čiužutė laukuose auga kaip piktžolė ir jos sėklų galima prisirinkti. Tačiau galima ir auginti; dirvai ji nereikli. Sėjama rudenį arba anksti pavasarį. Sėjant pavasarį, sėklas būtina stratifi-kuoti, palaikant žemesnėje temperatūroje (nuo 0 iki 5°C). Nustatyta, kad nestratifikuotų sėklų daigumas esti tik 7,7%, o stratifikuotų (15 d. palaikytų + 3 C temperatūroje) – 64,5%. Sėjama 15 – 20 cm tarpueiliais. 1 m2 apsėti reikia apie 0,4 – 0,5 g sėklų. Auginant toje pačioje vietoje, kasmet sėti nereikia, nes sėklos pasisėja pačios. Sėklos renkamos, kai pagelsta ankštarėlės. Sėklų užauga daug, jos turi česnako prieskonį.
Mūsų respublikoje, ypač pietinėje jos dalyje, dirvinės čiužutės sėklos plačiai vartojamos kaip prieskonis rūkytai mėsai, ypač tinka dėti į lietuvišką skilandį.