Juozažolė

juozažolė
juozažolė

Juozažolė,

notrelinių šeimos daugiametis augalas. Lietuvoje auginama vaistinė juoza­žolė — vaistinis,   medingasis,   dekoratyvinis, prieskoninis augalas. Išauga 35—75 cm aukš­čio. Žydi 60—70 dienų (liepos—rugpjūčio mėnesiais). Iš 1 ha dvimečio juozažolės pasė­lio bitės surenka iki 277 kg nektaro, iš trime­čio — 450 kg, iš keturmečio — iki 789 kg. Juozažolės nektaro medus yra aukščiausios rūšies. Juozažolės lapuose bei žiedynuose yra 0,64—0,67% eterinio aliejaus. Be to, jos žaliavoje yra rauginių medžiagų, organi­nių rūgščių, glikozidų, mineralinių ir kitų medžiagų. Lapuose yra apie 116 mg% vitami­no C. Žali ir džiovinti vaistinės juozažolės lapai ir žiedai yra malonaus aromato, kartoki. Tinka salotoms, sriuboms, mėsos (ypač rie­bios ir žvėrienos), silkės ir kitų žuvų, daržo­vių patiekalams, vėdarams, padažams, mari-natams paskaninti.

Juozažolės gerai auga lengvesnėje, kalkingoje dirvoje, atviroje, saulėtoje vietoje. Dirva rengiama ir tręšiama kaip melisoms. Dauginamos sėklomis ir vegetatyviškai (ke­relių dalijimu). Geriausiai dauginti sėklomis: sėjama į dirvą vėlai rudenį arba anksti pava­sarį, ievai ėmus žydėti. Sėjama 50—60 cm tarpueiliais, 0,5—1 cm gyliu. 1 m2 apsėti rei­kia 0,2—0,3 g sėklų. Susiformavus 3—4 la­peliams, retinama kas 20—30 cm. Galima sėklas sėti balandžio pradžioje šiltadaržyje arba kambaryje į dėžutes. Tuomet juozažolių daigai auginami kaip mairūnų ir į dirvą sodi­nami, ėmus žydėti alyvai. Daigai ir 2—3 metų padalyti kereliai sodinami tokiu pat atstumu, kaip tiesiai į dirvą sėjamos bei retinamos juozažolės. Kereliai sodinami truputį giliau negu augo prieš dalijimą. Keletą kerelių ga­lima auginti gėlynuose. Toje pačioje vietoje juozažolės auga 5—6 ir daugiau metų.

Aromatingiausios būna tik pražydusios juozažolės, todėl tuo laiku ir pjaunamos prie­skoniams. Pjaunami vienmečiai auginiai iki sumedėjusios dalies. Jei vasara šilta, juoza­žolės rudenį pražysta antrą kartą. Nupjautos juozažolės išdžiovinamos ir laikomos sanda­riuose induose.

Taip pat skaitykite: