notrelinių šeimos daugiametis augalas. Lietuvoje auginama vaistinė juozažolė — vaistinis, medingasis, dekoratyvinis, prieskoninis augalas. Išauga 35—75 cm aukščio. Žydi 60—70 dienų (liepos—rugpjūčio mėnesiais). Iš 1 ha dvimečio juozažolės pasėlio bitės surenka iki 277 kg nektaro, iš trimečio — 450 kg, iš keturmečio — iki 789 kg. Juozažolės nektaro medus yra aukščiausios rūšies. Juozažolės lapuose bei žiedynuose yra 0,64—0,67% eterinio aliejaus. Be to, jos žaliavoje yra rauginių medžiagų, organinių rūgščių, glikozidų, mineralinių ir kitų medžiagų. Lapuose yra apie 116 mg% vitamino C. Žali ir džiovinti vaistinės juozažolės lapai ir žiedai yra malonaus aromato, kartoki. Tinka salotoms, sriuboms, mėsos (ypač riebios ir žvėrienos), silkės ir kitų žuvų, daržovių patiekalams, vėdarams, padažams, mari-natams paskaninti.
Juozažolės gerai auga lengvesnėje, kalkingoje dirvoje, atviroje, saulėtoje vietoje. Dirva rengiama ir tręšiama kaip melisoms. Dauginamos sėklomis ir vegetatyviškai (kerelių dalijimu). Geriausiai dauginti sėklomis: sėjama į dirvą vėlai rudenį arba anksti pavasarį, ievai ėmus žydėti. Sėjama 50—60 cm tarpueiliais, 0,5—1 cm gyliu. 1 m2 apsėti reikia 0,2—0,3 g sėklų. Susiformavus 3—4 lapeliams, retinama kas 20—30 cm. Galima sėklas sėti balandžio pradžioje šiltadaržyje arba kambaryje į dėžutes. Tuomet juozažolių daigai auginami kaip mairūnų ir į dirvą sodinami, ėmus žydėti alyvai. Daigai ir 2—3 metų padalyti kereliai sodinami tokiu pat atstumu, kaip tiesiai į dirvą sėjamos bei retinamos juozažolės. Kereliai sodinami truputį giliau negu augo prieš dalijimą. Keletą kerelių galima auginti gėlynuose. Toje pačioje vietoje juozažolės auga 5—6 ir daugiau metų.
Aromatingiausios būna tik pražydusios juozažolės, todėl tuo laiku ir pjaunamos prieskoniams. Pjaunami vienmečiai auginiai iki sumedėjusios dalies. Jei vasara šilta, juozažolės rudenį pražysta antrą kartą. Nupjautos juozažolės išdžiovinamos ir laikomos sandariuose induose.
