Karvelinias builis (prieskoniniai augalai)

KARVELINIS BUILIS (ANTHRISCUS CEREFOLIUM (L.)  HOFFM.)

Skėtinių (Umbelliferae) šeimos vienmetis augalas, kilęs nuo Viduržemio jūros. Savaime auga Rusijos pietinėje daly­je bei Pietų Europos šalyse. Jis buvo žinomas dar prieš mūsų erą senovės romėnams, o XVI a. pradėtas auginti daugelyje Europos šalių.  Ypač populiarus  Prancūzijoje,  Anglijoje, JAV,  kur  laikomas vertingiausiu prieskoniniu augalu. Lietuvoje auginamas re­tai, tik kai kurių mėgėjų daržuose bei Kauno botanikos sode.

Stiebas stačias, šakotas, apačioje briaunotai vagotas, aukščiau bamblių plaukuotas, 20-60 cm aukščio. Lapai dukart triskart plunksniškai skaldyti, apatiniai ilgais koteliais, viršutiniai – bekočiai. Žinomos dvi formos: lygiais ir garbanotais lapais. Žiedynai – sudėtiniai skėčiai. Žiedeliai balti. Vaisius plikas, linijiškas, 7- 10 mm ilgio ir apie 1 mm skersmens, tamsiai rudas su ištęsta viršū­nėle. 1000 sėklų vidutiniškai sveria 1,95 g.

Karvelinis builis gerai auga trąšioje, iš rudens patręštoje ir gerai įdirbtoje vidutinio sunkumo bei lengvo priemolio dirvoje, saulėtoje vietoje. Dauginamas sėklomis. Jų daigumas – 97%. Sėk­los daigios 2 metus. Sėjama sekliai 15-20 cm tarpueiliais. 1 m2 apsėti reikia 0,5 g sėklų. Sudygsta per 15-18 dienų. Per tankų pasėlį reikia išretinti, paliekant augalą nuo augalo 7-10 cm atstu­mu. Augalus naudinga patręšti salietra. Per sausras būtina juos laistyti ir žiūrėti, kad dirva būtų puri ir nepiktžolėta.

Botanikos sode karvelinis builis pradeda žydėti liepos pradžio­je, t. y. praėjus 45 dienoms po sudygimo. Žydi apie 30 dienų. Sėk­los subręsta rugsėjo viduryje, t. y. praėjus 2 mėn. po žydėjimo. Sėklas subrandina kasmet. Žiemą karvelinį builį galima auginti vazonuose virtuvėje ant palangės.

Valgiams paskaninti vartojama šviežia ir džiovinta karvelinio builio žolė, kurioje lapai ir žiedai sudaro 55,18%. Botanikos sodo laboratorijoje nustatyta, kad jo lapuose ir žieduose susikaupia vi­dutiniškai 0,05% eterinio aliejaus, kurio svarbiausias komponen­tas- anetolis. Veikia tonizuojančiai, esti malonaus, anyžius pri­menančio kvapo, žadina apetitą ir paskanina maistą. Be to, jo lapuose rasta 120 mg% vitamino C, 3-7 mg% karotino. Šviežius lapus galima dėti į lapines salotas, berti ant sumuštinių, pa­skaninti jais mišraines. Kaip prieskonis tinka bulvių ir kitų daržo­vių sriuboms, žuvies, paukštienos ir kitokios mėsos kepsniams, dar­žovių, kiaušinių, varškės patiekalams, majonezui.

Taip pat skaitykite: