Kilnusis lauras (prieskoniniai augalai)

KILNUSIS  LAURAS   (LAURUS NOBILIS L.)

Laurinių (Lauraceae) šeimos visžalis medis arba krūmas. Rusijoje paplitęs prie Juodosios jūros, ypač Gruzijoje, kur au­ga savaime, ir auginamas pramoninėse plantacijose – iš viso apie 1500 ha. Laurų vainikais būdavo pagerbiami poetai ir nugalėtojai. Vertinamas kaip dekoratyvinis, prieskoninis ir vaistinis augalas. Galima auginti patalpose.

Lapai pailgi arba lancetiški, vingiuotu pakraščiu, tamsiai žali, stipriai kvepiantys. Žiedai smulkūs, balti, su 4-6 vainiklapiais, susitelkę po 1-3 lapų pažastyse. Vaisius – juoda uoga (apie 1,5 cm ilgio ir 1 cm skersmens). Sėklos stambios.

Dauginamas sėklomis, auginiais ir atžalomis. Sėklos sėjamos kovo mėnesį į augimo vietą 1 -1,5 cm gyliu. Sudygsta per 40-60 dienų. Dauginant auginiais, reikia nupjauti nesumedėjusius 8- 10 cm ilgio ūglius su 2-3 lapais, susodinti į drėgną smėlį, uždeng­ti stiklu, kad būtų pastovi drėgmė ir 18-20°C temperatūra. Ge­riausia dauginti gegužės-birželio mėn. Daigai, atžalos ar įsišak­niję auginiai sodinami į vazonus. Žemės mišinys paruošiamas iš velėninės, lapinės žemės ir smėlio (4:2: 1). Kas 3-4 metai reikia persodinti. Gerai auga tik vėsesnėje patalpoje. Vasarą galima lai­kyti lauke.

Lauro lapuose yra 2,5-3% eterinio aliejaus, riebalinio aliejaus, rūgščių, karčiųjų ir kitų medžiagų. Jo lapai ir eterinis aliejus vi­siems žinomi ir plačiai vartojami maisto pramonėje.

Iš vaisių ir sėklų gaminamas riebalinis aliejus, kuris vartoja­mas farmacijoje, veterinarijoje ir parfumerijoje.

Taip pat skaitykite: