KVAPUSIS ROZMARINAS (ROSMARINUS OFFICINALIS L.)
Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos visžalis daugiametis puskrūmis, kilęs nuo Viduržemio jūros. Dėl savo prieskoninių ir vaistinių savybių labai buvo vertinamas senovės graikų ir romėnų, o arabai jo šakų vainikais pagerbdavo tautos didvyrius. Kaip eterinį aliejų kaupiantis augalas dabar kultivuojamas Vakarų Europos šalyse, Indijoje, taip pat mūsų šalies pietiniuose rajonuose.
Stiebas stačias, medėjantis, 50-150 cm aukščio. Lapai bekočiai, siauri, linijiški, 2-3 cm ilgio ir 2-4 mm pločio. Viršutinė lapų pusė pilkšvai žalia, apatinė – balzganai pūkuota. Žiedai susitelkę šakų viršūninių lapų pažastyse. Žiedeliai maži, melsvi arba balti. Vaisius – giliai padalyta į 4 dalis dėžutė; kiekvienoje dalyje užauga po vieną sėklą, kurių 1000 sveria apie 1 g.
Kvapusis rozmarinas Lietuvoje gali būti auginamas tik kambaryje ar šiltnamyje, o vasarą išnešamas į lauką. Dauginamas sėklomis arba auginiais. Sėklų daigumas 50%. Pasėtos sėklos sudygsta tik po 3-4 savaičių. Paaugę sėjinukai persodinami į vazonus. Vegetatyviniam dauginimui paruošti auginiai sukaišomi j dėžutes, pripildytas inspektinės žemės ir smėlio mišinio, o kai įsišaknija – persodinami į vazonus.
Rozmarino lapai stipriai kvepia, juose yra 1-2% eterinio aliejaus, kuris, prancūzų ir italų kulinarų nuomone, labai tinkąs avienos, kiaulienos, žvėrienos ir kitokios mėsos patiekalams paskaninti. Jo lapai bei jauni ūgliai vartojami dešrų gamyboje, taip pat kai kuriems konditerijos gaminiams, likeriams aromatizuoti.
Kvapusis rozmarinas yra vaistinis augalas, o jo eterinis aliejus vartojamas kvepalų gamyboje.