Kvapusis rozmarinas (prieskoniniai augalai)

KVAPUSIS   ROZMARINAS   (ROSMARINUS   OFFICINALIS L.)

Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos visžalis daugiametis puskrū­mis, kilęs nuo Viduržemio jūros. Dėl savo prieskoninių ir vaistinių savybių labai buvo vertinamas senovės graikų ir romėnų, o arabai jo šakų vainikais pagerbdavo tautos didvyrius. Kaip eterinį alie­jų kaupiantis augalas dabar kultivuojamas Vakarų Europos šalyse, Indijoje, taip pat mūsų šalies pietiniuose rajonuose.

Stiebas stačias, medėjantis, 50-150 cm aukščio. Lapai bekočiai, siauri, linijiški, 2-3 cm ilgio ir 2-4 mm pločio. Viršutinė lapų pusė pilkšvai žalia, apatinė – balzganai pūkuota. Žiedai susitelkę šakų viršūninių lapų pažastyse. Žiedeliai maži, melsvi arba balti. Vaisius – giliai padalyta į 4 dalis dėžutė; kiekvienoje dalyje užau­ga po vieną sėklą, kurių 1000 sveria apie 1 g.

Kvapusis rozmarinas Lietuvoje gali būti auginamas tik kamba­ryje ar šiltnamyje, o vasarą išnešamas į lauką. Dauginamas sėklo­mis arba auginiais. Sėklų daigumas 50%. Pasėtos sėklos sudygsta tik po 3-4 savaičių. Paaugę sėjinukai persodinami į vazonus. Ve­getatyviniam dauginimui paruošti auginiai sukaišomi j dėžutes, pripildytas inspektinės žemės ir smėlio mišinio, o kai įsišaknija – persodinami į vazonus.

Rozmarino lapai stipriai kvepia, juose yra 1-2% eterinio alie­jaus, kuris, prancūzų ir italų kulinarų nuomone, labai tinkąs avie­nos, kiaulienos, žvėrienos ir kitokios mėsos patiekalams paskaninti. Jo lapai bei jauni ūgliai vartojami dešrų gamyboje, taip pat kai ku­riems konditerijos gaminiams, likeriams aromatizuoti.

Kvapusis rozmarinas yra vaistinis augalas, o jo eterinis aliejus vartojamas kvepalų gamyboje.

Taip pat skaitykite: