Kvapusis šalavijas (prieskoniniai augalai)

KVAPUSIS ŠALAVIJAS (SALVIA SCLAREA L.)

Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos daugiametis arba dvimetis au­galas. Mūsų šalyje savaime auga Kryme, Kaukaze, Moldavijoje ir Vidurinėje Azijoje. Yra išvesta veislių. Kultivuojamas kaip eterinis augalas. Jo pramoniniai plotai Rusijoje  užima daugiau kaip 18 000 ha.

Stiebas stačias, šakotas, viršuje plaukuotas. Priklausomai nuo augimvietės, esti įvairaus aukščio – nuo 40 iki 120 cm. Lapai širdiškai kiaušiniški, dideli, raukšlėti, nelygiai dantyti, plaukuoti. Žiedynas 20-25 cm aukščio. Menturiai dažniausiai šešiažiedžiai. Žie­deliai šviesiai žydri ar rožiniai, balta apatine lūpa. Pažiedės daug ilgesnės už taurelę, kiaušiniškos, plačios, pievinės, rožinės ar viole­tinės, viršūninės pažiedės be žiedų pažastyse. Kvapiojo šalavijo puošnus ne tik žiedynas, bet ir lapai. Vaisius sausas, iš 4 rudų rie­šutėlių. 1000 jų sveria 3,5-5 g.

Kvapusis šalavijas yra daugiametis augalas, bet mūsų respub­likoje auginamas kaip dvimetis. Geriau auga atviroje saulėtoje vietoje. Dauginamas sėklomis, kurių daigumas mažas (25-30%). Sudygsta per 8-12 dienų. 1 m2 auginama 10-12 daigų. Pirmais metais išauga graži lapų skrotelė, o antrais žydi ir bręsta sėklos. Kai kurie augalai pražysta ir pirmais metais. Žydi birželio pabai­goje arba liepos pradžioje.

Žiedynuose yra 0,23-1,29% eterinio aliejaus. Vartojamas mus­katui, vermutui ir likeriams aromatizuoti.

Žiedynų eterinis aliejus vartojamas parfumerijos pramonėje, o farmacijoje – vaistams aromatizuoti.

Taip pat skaitykite: