notrelinių šeimos vienmetis prieskoninis augalas. Kilęs nuo Viduržemio jūros rytinių pakrančių, kur auga kaip daugiametis puskrūmis arba dvimetis augalas. Vienmetis kvapusis mairūnas užauga 30—50 cm aukščio. Jo žolėje (lapuose, žieduose ir stiebuose) yra 0,8% eterinio aliejaus, o vien lapų ir žiedų mišinyje — 1,4%. Mairūno žalia arba džiovinta žolė vartojama mėsiškoms sriuboms, padažams, dešroms, įvairiems mėsos, žuvies, daržovių, varškės patiekalams paskaninti ir ypač ji tinka dėti į koldūnus ir vėdarus.
Mairūnai gerai auga šiltoje, saulėtoje vietoje, mėgsta derlingą, neutralią arba silpnai rūgščią priesmėlio arba lengvo priemolio dirvą. Dirva mairūnams rengiama ir tręšiama taip pat, kaip ir bazilikams. Kovo pabaigoje mairūnų sėklos sėjamos kambaryje į dėžutes arba į šiltadaržius. Sudygsta per 15—20 dienų. 1 m2 apsodinti reikia 30—35 daigų. Kai susiformuoja 2 lapeliai, daigai pikuojami į tokias pat dėžutes, pripildytas inspek-tinės žemės ir smėlio mišinio. Likus 10 dienų iki sodinimo į dirvą, jie pradedami pratinti prie lauko sąlygų. Mairūnai jautrūs šalčiui, todėl daigai į dirvą sodinami po šalnų (ėmus žydėti alyvoms). Sodinama į lysvę kas 20X 20 arba kas 20X25 cm po 2—3 daigus. Mairūnai ypač gerai dauginami vegetatyviškai, prilenkus prie žemės šakutes, kurios labai greitai įsišaknija. Per visą vegetaciją purenami tarpueiliai, ravimos piktžolės, per sausras laistoma.
Mairūnų žolė džiovinimui pjaunama prieš pat žydėjimą arba masinio žydėjimo pradžioje, paliekant nuo žemės 5 cm aukščio stiebus. Iki rudens jie spėja atželti. Prieš šalnas dar galima nupjauti antrąjį derlių. Mairūnai džiovinami gerai vėdinamoje, nesaulėtoje patalpoje, o išdžiovinti laikomi sandariai uždarytuose induose arba dėžutėse.
Mairūnų galima išsiauginti ir virtuvėje ant palangės arba balkone.
