Mažoji kraujalakė (prieskoniniai augalai)

MAŽOJI KRAUJALAKĖ (SANGUISORBA MINOR SCOP.)

Erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, pa­plitęs rytų europos dalyje, Vakarų Sibire ir Kau­kaze. Aptinkama Lietuvos pietryčių ir šiaurryčių smėlėtųjų lygu­mų rajonuose, tačiau reta. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse kultivuojama nuo XVI a. ir vartojama maistui.

Stiebas kylantis arba status, apačioje plaukuotas, aukščiau pli­kas, šakotas, su stipriu, sumedėjančiu šakniastiebiu, 20-45 cm aukščio. Apatiniai lapai su daug trumpakočių lapelių. Lapeliai švie­siai žali, pliki, 1 -1,5 cm ilgio, kiaušiniški arba beveik apskriti, su stambiais danteliais. Kiti stiebo lapai smulkesni ir su mažiau la­pelių. Žiedų galvutės ilgakotės, apvalios, vaisiams išaugus, dažnai elipsiškos, iki 2 cm ilgio. Apatiniai žiedai kuokeliniai (su 20-30 kuokelių), viduriniai dvilyčiai, viršutinai dažniausiai piesteliniai.

Taurelė šviesiai geltona, vėliau paruduojanti. Vaisius 1-3 mm il­gio, kiaušiniškas, su 4 storomis briaunomis.

Mažoji kraujalakė auga natūraliose augimvietėse. Vakarų Eu­ropoje yra sukultūrintų formų. Gerai auga lengvoje, smėlingoje, neutralios arba šarminės reakcijos dirvoje. Sėjama rudenį arba anksti pavasari (balandžio mėn.) eilutėmis kas 30 cm. Vienoje vie­toje gali augti keletą metų. Atželia balandžio pabaigoje, žydi bir­želio antroje pusėje, sėklos bręsta liepos pabaigoje.

Vartojami švieži lapai. Juose yra apie 280 mg% vitamino C, karotino, organinių junginių, turinčių sieros ir kitų medžiagų.

Lapai esti malonaus, agurkus primenančio kvapo. Tinka kaip priedas salotoms, daržovių, kiaušinių patiekalams, sriuboms ir gali būti vartojami konservų pramonėje.

Taip pat skaitykite: