MAŽOJI KRAUJALAKĖ (SANGUISORBA MINOR SCOP.)
Erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, paplitęs rytų europos dalyje, Vakarų Sibire ir Kaukaze. Aptinkama Lietuvos pietryčių ir šiaurryčių smėlėtųjų lygumų rajonuose, tačiau reta. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse kultivuojama nuo XVI a. ir vartojama maistui.
Stiebas kylantis arba status, apačioje plaukuotas, aukščiau plikas, šakotas, su stipriu, sumedėjančiu šakniastiebiu, 20-45 cm aukščio. Apatiniai lapai su daug trumpakočių lapelių. Lapeliai šviesiai žali, pliki, 1 -1,5 cm ilgio, kiaušiniški arba beveik apskriti, su stambiais danteliais. Kiti stiebo lapai smulkesni ir su mažiau lapelių. Žiedų galvutės ilgakotės, apvalios, vaisiams išaugus, dažnai elipsiškos, iki 2 cm ilgio. Apatiniai žiedai kuokeliniai (su 20-30 kuokelių), viduriniai dvilyčiai, viršutinai dažniausiai piesteliniai.
Taurelė šviesiai geltona, vėliau paruduojanti. Vaisius 1-3 mm ilgio, kiaušiniškas, su 4 storomis briaunomis.
Mažoji kraujalakė auga natūraliose augimvietėse. Vakarų Europoje yra sukultūrintų formų. Gerai auga lengvoje, smėlingoje, neutralios arba šarminės reakcijos dirvoje. Sėjama rudenį arba anksti pavasari (balandžio mėn.) eilutėmis kas 30 cm. Vienoje vietoje gali augti keletą metų. Atželia balandžio pabaigoje, žydi birželio antroje pusėje, sėklos bręsta liepos pabaigoje.
Vartojami švieži lapai. Juose yra apie 280 mg% vitamino C, karotino, organinių junginių, turinčių sieros ir kitų medžiagų.
Lapai esti malonaus, agurkus primenančio kvapo. Tinka kaip priedas salotoms, daržovių, kiaušinių patiekalams, sriuboms ir gali būti vartojami konservų pramonėje.