Melisa,

notrelinių šeimos daugiametis au­galas. Daugelyje šalių (ir Lietuvoje) kaip vaistinis, medingasis ir prieskoninis augalas auginama vaistinė (arba citrininė) melisa.. Jos lapuose yra apie 133 mg% vitamino C ir iki 0,3% eterinio aliejaus, nuo kurio augalas maloniai, gaivinančiai kvepia, pana­šiai kaip citrina. Todėl melisos lapai priesko­niui vartojami kaip citrinos pakaitalas. Žalių ir džiovintų jų dedama į įvairias salotas, žuvies, grybų, paukštienos, varškės patiekalus, padažus. Labai tinka arbatai, marinatams, kompotams, giroms ir gaivoms aromatizuoti.

Vaistinė melisa reikli šilumai. Jai paren­kama saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta ir derlinga priesmėlio arba lengvo priemolio dirva. Rudenį ji gausiai patręšiama (į 1 m² iškratoma 6 kg mėšlo ir išberiama 60 g su­perfosfato, 50 g kalio chlorido). Pavasarį prieš sodinimą į dirvą išberiamos 20 g amonio salietros.

Melisos dauginamos sėklomis ir vegetaty­viškai (šakniastiebiais, atlankomis ir kerelių dalijimu). Sėklos sėjamos balandžio pradžioje į šiltadaržius arba kambaryje į dėžutes. Daigai auginami taip pat, kaip ir mairūnų. į dirvą jie sodinami, alyvoms ėmus žydėti, 50— 60 cm tarpueiliais kas 20—30 cm. Tokiu pat atstumu sodinami 3—4 metų padalyti kereliai ir retinamos tiesiai į dirvą sėtos melisos. Tiesiai į dirvą sėklos sėjamos, pra­žydus ievai. 1 m² apsėti reikia 0,7—1 g sėklų. Melisas išretinus, o daigams bei kereliams prigijus, tręšiama amonio salietra (10— 15 g į 1 m²). Melisos išauga 30—80 cm aukš­čio. Kiekvienų metų rudenį ir pavasarį tręšia­ma tokiu pat mineralinių trąšų kiekiu kaip pirmaisiais metais prieš sėją arba sodinimą.

Šaltesnėmis ir besniegėmis žiemomis meli­sos dažnai iššąla, todėl, pradėjus šalti, jas reikia pridengti šiaudingu mėšlu, kompostu ar durpėmis. Toje pačioje vietoje melisos augi­namos 5—6 metus.

Lapams melisos pjaunamos, kai auginiai užauga iki 10—15 cm, o ištisai žolė pjauna­ma prieš žydėjimą. Žolę nupjovus, tręšiama amonio salietra (10 g į 1 m²). Antrąkart melisų žolė pjaunama rudenį, prieš šalnas. Melisų žolę reikia greitai išdžiovinti, kad lapai ir stiebai neparuduotų ir laikyti sanda­riuose induose.