Mėtos (pipirmėtės), notrelinių šeimos daugiamečiai prieskoniniai, medingi, dekoratyviniai augalai. Kaip prieskonis vartojami žali ir džiovinti lapai. Jie stipriai ir maloniai kvepia. Eterinio aliejaus kiekis priklauso nuo veislės (2,2—3,3%). Jo didumą sudaro mentolis (48—60%). Lapuose yra iki 40 mg% karotino ir 134 mg% vitamino C. Švieži ir džiovinti mėtų lapai vartojami salotoms, sriuboms, daržovių ir mėsos patiekalams, padažams, šaldytiems gėrimams, arbatos mišiniams, sūriams, marinatams, likeriams aromatizuoti. Lapai ir eterinis aliejus vartojami medicinoje, konditerijoje, likerių, kvepalų gamyboje. Dažniausiai auginamos veislės: ‘Prilukskaja 6’, ‘Krasnodarskaja 2’, ‘Vilnietė 29’.
Stiebas keturbriaunis, 30—110 cm aukščio, šakotas, plikas arba apaugęs trumpais plaukeliais, žalias arba violetinis. Iš stiebo pagrindo išauga palaipos, kuriomis augalas vegetatyviškai dauginasi. Lapai priešiniai, kotuoti, pailgai kiaušiniški, dantyti. Žiedai melsvai violetiniai arba balzgani, susitelkę stiebo ir šakų viršūnėse.
Mėtos auginamos atvirose drėgnose vietose, priemolio ar priesmėlio dirvose. Dauginamos tik vegetatyviškai: šakniastiebių dalimis bei iš jų išaugusiomis jaunomis atžalomis. Geriausiai dauginti pavasarį, kai šakniastiebių atžalos turi 2—3 poras lapų (gegužės mėnesį). Anksti pavasarį (balandžio mėnesį) galima sodinti rudenį iškastus šakniastiebius, kurie per žiemą laikomi kaupuose, su-sluoksniuoti su žemėmis. Kas 2 metai mėtas patartina persodinti į naują vietą.