Mėtos

Mėtos
Mėtos

Mėtos (pipirmėtės), notrelinių šeimos dau­giamečiai prieskoniniai, medingi, dekoratyvi­niai augalai. Kaip prieskonis vartojami žali ir džiovinti lapai. Jie stipriai ir maloniai kvepia. Eterinio aliejaus kiekis priklauso nuo veislės (2,2—3,3%). Jo didumą sudaro mentolis (48—60%). Lapuose yra iki 40 mg% karoti­no ir 134 mg% vitamino C. Švieži ir džio­vinti mėtų lapai vartojami salotoms, sriu­boms, daržovių ir mėsos patiekalams, pada­žams, šaldytiems gėrimams, arbatos miši­niams, sūriams, marinatams, likeriams aro­matizuoti. Lapai ir eterinis aliejus vartojami medicinoje, konditerijoje, likerių, kvepalų ga­myboje. Dažniausiai auginamos veislės: ‘Prilukskaja 6’, ‘Krasnodarskaja 2’, ‘Vilnietė 29’.

Stiebas keturbriaunis, 30—110 cm aukš­čio, šakotas, plikas arba apaugęs trumpais plaukeliais, žalias arba violetinis. Iš stiebo pagrindo išauga palaipos, kuriomis augalas vegetatyviškai dauginasi. Lapai priešiniai, kotuoti, pailgai kiaušiniški, dantyti. Žiedai melsvai violetiniai arba balzgani, susitelkę stiebo ir šakų viršūnėse.

Mėtos auginamos atvirose drėgnose vieto­se, priemolio ar priesmėlio dirvose. Daugina­mos tik vegetatyviškai: šakniastiebių dalimis bei iš jų išaugusiomis jaunomis atžalomis. Geriausiai dauginti pavasarį, kai šakniastie­bių atžalos turi 2—3 poras lapų (gegužės mėnesį). Anksti pavasarį (balandžio mėnesį) galima sodinti rudenį iškastus šakniastie­bius, kurie per žiemą laikomi kaupuose, su-sluoksniuoti su žemėmis. Kas 2 metai mėtas patartina persodinti į naują vietą.

Taip pat skaitykite: