nasturtinių šeimos vaistiniai, prieskoniniai, dekoratyviniai augalai. Savaime auga daugiausia Pietų Amerikoje. Stiebas 0,5—3 m ilgio, laipiojantis, šakotas, mėsingas. Lapai apskriti, skydiški, ilgakočiai. Žiedai dideli, oranžiniai arba geltoni, kartais raudoni, išilgai tamsiai dryžuoti. Nasturčių švieži lapai, žiedai ir neprinokę vaisiai vartojami gydymui (širdies ir kraujagyslių ligoms, nuo skorbuto, lėtinio kataro), nesubrendusios sėklos — kaip salotų, mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų prieskonis. Yra veislių su pilnaviduriais žiedais. Žydi nuo birželio iki spalio mėnesio. Auginamos ir mažosios nasturtės, kurios nuo didžiųjų skiriasi mažesniais žiedais ir lapais.
Nasturtės auginamos šiltoje, saulėtoje vietoje, lengvoje, puveningoje, bet ne per daug derlingoje dirvoje, nes tada augalai mažiau žydi. Dauginamos sėklomis. Sėjamos po šalnų (gegužės mėnesį), po 3—4 sėklas į vieną vietą 15—25 cm atstumu. Sudygsta per 2 savaites. Galima jas išauginti vazonėliuose kovo arba balandžio mėnesį, o gegužės II pusėje pasodinti į nuolatinę vietą
