PAPRASTASIS APYNYS (HUMULUS LUPULUS L.)
Kanapinių (Cannabinaceae) šeimos daugiametis vijoklinis augalas, paplitęs visoje vidutinio klimato juostoje. Kultivuojamas daugelyje šalių. Daugiausia auginamas Ukrainoje, Maskvos srityje ir kt. Lietuvoje dažniausiai aptinkamas miškuose ir upių, ežerų pakrančių krūmuose. Kultūriniai apyniai auginami, daugelyje sodybų. Pastaruoju metu veisiami gamybiniai apynynai.
Stiebas briaunotas, šiurkštus, apaugęs kabliškais dygliais,. 2-6 m aukščio. Šaknis daugiametė, vertikali, mėsinga, išleidžianti, ilgus, horizontalius ūglius. Lapai priešiniai, 8-15 cm ilgio ir tokio pat pločio. Lapkočiai iki 14 cm ilgio. Augalas dvinamis: kuokeliniai žiedai susitelkę pažastiniuose arba viršūniniuose šluoteliniuose žiedynuose, maži, žalsvai balkšvi arba gelsvai žali, piesteliniai žiedai kankorėžio pavidalo, susitelkę trumpakotėse varpose. Vaisius – vienasėklis, iki 3 mm ilgio riešutėlis.
Apyniai – daugiamečiai augalai, todėl juos reikia sodinti tik į gerai paruoštą dirvą. Dauginami šakniastiebiais, kurie gaunami, genint senų kerų požemines dalis. Jie turi būti su 4-5 pumpurais, 12-15 cm ilgio, 2,5-3 cm storio. Sodinami anksti pavasarį 80X40 cm atstumu. Turi būti įrengti špalieriai. Apynius reikia atitinkamai prižiūrėti.
Kultūrinių apynių spurguose yra 15-23% lupulino, kuris susideda iš dervų ir karčiųjų medžiagų. Be to, spurguose yra 0,3- 0,6% eterinio aliejaus, gliukozės, mineralinių, rauginių ir kitų medžiagų.
Apynių mūsų šalyje reikėtų auginti daugiau, nes paklausa nuolat didėja.
Vartojami išdžiūvę spurgai, kurie turi būti žalsvai gelsvi, nesubyrėję, aitraus, apyniams būdingo kvapo, kartūs. Nuo seniausių laikų apynių spurgai vartojami kaip prieskonis alaus gamyboje. Jie suteikia alui aitriai kartų prieskonį ir stiprumą, turi bakteriostatinių ir antiseptinių savybių. Kai kurios šeimininkės apynių: spurgų deda į duoninę girą. Vartojami ir mielių gamyboje.
Be to, apynių spurgai plačiai vartojami farmacijos pramonėje.