Paprastasis čiobrelis (prieskoniniai augalai)

PAPRASTASIS ČIOBRELIS (THYMUS SERPYLLUM L.)

Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos daugiametis puskrūmis. Lietu­voje auga sausuose pušynuose, žvyrduobėse, pakelėmis ant pylimų ir kitose sausose vietose. Labiausiai paplitęs Varėnos, Alytaus, Jurbarko, Molėtų, Tauragės bei Vilniaus rajonuose.

Stiebas plonas, gulsčias, viršuje apvalus arba nežymiai ketur­briaunis, plaukuotas, įsišaknijantis. Lapai priešiniai, linijiški, liau-kingi, blakstienotais kraštais, kartais gausiai plaukuoti. Žiedai menturiuose: apatiniai menturiai paskiri, o viršutiniai dažniausiai susitelkę į varpas. Žiedeliai šviesiai purpuriniai. Vaisius iš 4 rie­šutėlių.

Žydi birželio – liepos mėnesiais. Tuo metu galima prisirinkti ir pasidžiovinti žolės. Jo žolėje rasta 0,1-0,6% eterinio aliejaus, ku­riame yra 30% timolio. Paprastasis čiobrelis turi antiseptinių sa­vybių ir yra malonaus, kaip vaistinis čiobrelis, kvapo.

Paprastojo čiobrelio žolė vartojama likeriams ir degtinei aro­matizuoti, konservų gamyboje, konditerijoje. Vartojama mėsai, ypač riebiai, dešroms, sriuboms, padažams, marinatams paska­ninti.

Iš jo žolės gaminama arbata; preparatai plačiai taikomi medi­cinoje, eterinis aliejus – kvepalų gamyboje.

Paprastasis čiobrelis paplitęs natūraliose augimvietėse, tačiau sėkmingai gali būti auginamas gėlynuose kaip dekoratyvinis, prie­skoninis ir medingas augalas. Čiobrelių žiedai iš hektaro išskiria iki 380 kg nektaro.

Taip pat skaitykite: