Paprastasis raudonėlis (prieskoniniai augalai)

PAPRASTASIS RAUDONĖLIS (ORIGANUM VULGARE L.)

Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos daugiametis žolinis augalas, kilęs iš Pietų Europos ir paplitęs visoje Europoje, Kaukaze, Toli­muosiuose Rytuose, Vakarų Sibire, Vidurinėje Azijoje. Mūsų res­publikoje dažniau aptinkamas pietiniuose rajonuose. Auga pamiškė­se, krūmuose, pakelėse, šlaituose ir kitose sausesnėse vietose. Augi­namas kaip eterinis ir vaistinis augalas.

Stiebas stačias, žolinis, beveik visai apvalus, plaukuotas, šako­tas, kartais rausvas, 30-60 cm aukščio. Šakniastiebis šakotas, šliaužiantis. Lapai priešiniai, kotuoti, pailgai kiaušiniški, ne­žymiai dantyti, su eterinio aliejaus liaukutėmis. Žiedai susitelkę daugiausia stiebo viršūnėje. Pažiėdės dažnai tamsiai raudonos ir tarpusavyje suartėjusios sudaro tankesnes ar retesnes varpas. Žie­deliai tamsiai ar šviesiai purpuriniai, rečiau balti. Vaisius susideda iš 4 riešutėlių. 1000 sėklų sveria 0,1  g.

Paprastasis raudonėlis nereiklus dirvai, tačiau geriau auga at­viroje vietoje ir derlingoje žemėje. Dauginamas sėklomis, kurias ga­lima sėti tiesiog į nuolatinę augimo vietą arba, norint turėti gražesnius pavienius kerus, daigus reikia sodinti 20X40 cm atstumu. Sėklos labai smulkios, todėl sėjant jas reikia maišyti su smėliu (1 : 6). Vidutinis šviežių sėklų daigumas 74-87%, o po dvejų laikymo metų – tik 44%. Pasėtos sėklos sudygsta per 8-10 dienų. Patręšus azotu, derlius padidėja iki 36%. Vienoje vietoje paprastąjį raudonėlį galima auginti 6-10 metų. Žydėti pradeda liepos pra­džioje ir žydi iki rugpjūčio pabaigos.

Botanikos sode auginamo paprastojo raudonėlio lapuose rasta 145,44 mg% vitamino C, o lapų ir žiedų mišinyje – 0,50- 0,57% eterinio aliejaus.

Paprastojo raudonėlio aromatas šiek tiek primena kvapųjį mai­rūną, todėl daugelis šeimininkių jį vadina daugiamečiu mairūnu. Kaip prieskoninis augalas mūsų respublikoje auginamas ir varto­jamas retai, tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, jis laikomas nepakeičiamu prieskoniu. Labai geras aromatas būna, sumaišius su kvapiuoju mairūnu. Jo žolė dedama į dešras, mėsos, bulvių, ankštinių daržovių, žuvies, kiaušinių patiekalus, įvairias sriubas, rauginamus agurkus, tinka antpilams aromatizuoti bei alaus pra­monėje – kaip apynių pakaitalas.

Paprastojo raudonėlio žolė naudojama medicinoje, o eterinis aliejus – kvepalų gamyboje.

Žydintis paprastasis raudonėlis yra gana dekoratyvus. Ypač ver­tinamas kaip medingas augalas, nes iš hektaro pasėlio bitės suren­ka iki 330 kg nektaro.

Taip pat skaitykite: