Paprastasis raugerškis
(Berberis vulgaris)
Žiedai geltoni, lapai žali, kartais raudoni. Uogos skaisčiai raudonos.
Šis dygliuotas krūmas (tribriauniai dygliai ne kas kita kaip pakitę lapai) anksčiau buvo paplitęs kaip dekoratyvinis ir laukinis augalas. Jo kabantys žiedynai gražiai geltoni, bet šleikštaus kvapo. Pailgos uogos skaisčiai raudonos. Raugerškis yra vienas iš rugių rūdžių platintojų, todėl dabar jo plantacijos gerokai apnaikintos. Pamažu jis dingo iš sodų, bet jo vietoj atsirado nauja rūšis Berberis thunbergii, kuri neplatina rūdžių.
Raugerškio uogos anksčiau vartotos maistui, prieskoniams, vaistams, dažams, jauni lapai – salotoms, žievė ir stiebas – dažams, šaknų žievė – vaistams.
Senose kulinarijos knygose esti daug patarimų kaip raugerškius vartoti. Uogos gana vertingos, tik aitriai rūgščios. Jose yra obuolių, vyno ir citrinos rūgščių, todėl dažnai jas galima vartoti vietoj citrinos ir acto. Jose taip pat gausu pektinų. Pastaruoju metu nustatyta, kad turi daug ir vitamino C. Apdoroti uogas reikia atsargiai, kad nesusitrintų sėklos, kurios yra kartaus skonio.
Raugerškių sultys
Uogos pavirinamos, atsargiai išspaudžiamos (pvz., sukant rankšluostyje), sultys supilamos į stiklainius ir pasterizuojamos. Geriausia raugerškių sultis maišyti su mažiau rūgščiomis uogomis (gudobelės, kaulenio, sedulos ir kt.).
Raugerškio actas
Uogos arba jų išspaudos užpilamos trupučiu vandens, įpilama truputį vyno acto ir pastatoma šiltoje vietoje rūgti; paskui actas sukošiamas į butelius.
Raugerškio ir moliūgų tyrė
Uogos išverdamos, atsargiai išspaudžiamos ir sumaišomos su moliūgų tyre. Pagal skonį įdedama cukraus ir verdama, kol sutirštėja. Labai skanu užsitepti ant duonos.