Petražolė (prieskoniniai augalai)

PETRAŽOLĖ (PETROSELINUM SATIVUM HOFFM.)

Skėtinių (Umbelliferae) šeimos dvimetis augalas, kilęs nuo Vi­duržemio jūros, kur ir dabar savaime auga upių pakrantėse. Seno­vėje petražolė buvo labiau vertinama kaip vaistinis ir vitaminingas augalas. Graikai ją laikę stiprybės simboliu. Daugiau pradėta au­ginti (kaip prieskoninis augalas) viduramžiais. Lietuvoje petražo­lės gamybiniai plotai nedideli, daugiausia prie didesnių miestų bei pramonės centrų. Tačiau ją pažįsta kiekviena šeimininkė ir augina daržuose.

Skiriamos dvi petražolių atmainos: šakninė (var. tuberosum Thell.), su stambiomis, 20-30 cm ilgio ir 3-6 cm skersmens šakni­mis ir lapinė (var. fotiosum Thell.), kurių lapai būna lygūs ir garbanoti, o šaknys  smulkios, išsišakojusios.   Yra išvesta keletas veislių. Pirmaisiais metais išauga verpstiška, gelsvai balta šaknis ir lapų skrotelė. Lapai tamsiai žali, blizgančiomis viršutinėmis pusėmis, triskart plunksniškai skaldyti, lygūs arba garbanoti. Antrais metais išauga 50-100 cm aukščio šakotas žiedynstiebis, užsibai­giantis žiedynu. Skėčiai susideda iš daugelio stipinų. Žiedeliai smulkūs, žalsvai gelsvi. Vaisiai, vadinami sėklomis, smulkūs, žals­vai pilki, apskriti, bent kiek paplokšti, maloniai kvepiantys. 1000 jų sveria apie 1,2 g.

Petražolės auginamos puveningoje, pakankamai drėgnoje dir­voje. Dauginamos sėklomis, kurios sėjamos anksti pavasarį į dir­vą eilėmis, kaip ir morkos. Šviežių sėklų daigumas 70-80%. Be­laikant jų daigumas mažėja, todėl geriau sėti šviežias sėklas. Ga­mybiniuose plotuose į hektarą sėjama 6-7 kg sėklų. Auginant darže, 1 m2 apsėti reikia 0,5-1 g sėklų. Sudygsta per 15-20 die­nų. Šaknys kasamos pirmųjų augimo metų rudenį. Norint išsiau­ginti sėklų, paliekami sekiojai. Jie gerai peržiemoja, kitais metais žydi ir subręsta sėklos.

Eterinis aliejus, kurio lapuose yra apie 0,08%, o sėklose ir šak­nyse daug daugiau, pagerina patiekalų skonį ir maisto medžiagų įsisavinimą. Be to, petražolėse gausu vitaminų. Botanikos sode išaugintos petražolės lapuose rasta vidutiniškai 252,77 mg% vita­mino C (maksimalus kiekis net 371,63 mg%), šaknyse vidutiniškai 46,62 (maksimalus kiekis – 63,88 mg%). Be to, lapuose yra 5,21 mg% vitamino A (karotino). Garbanotoji petražolė vitaminų turi mažiau, negu lygialapė, todėl ją reikėtų daugiau vartoti patie­kalų papuošimui. Žali, smulkiai supjaustyti petražolių lapai dedami į valgius ne verdant, bet jau patiekiant į stalą, kad neprarastų aro­mato ir maistinių savybių. Tinka dėti į sriubas, mėsos, žuvies, gry­bų, daržovių patiekalus, salotas, padažus, berti ant sumuštinių. Iš jų lapų rekomenduojama gaminti pastą su sviestu ir net gerti lapų nuovirą, paskanintą citrinos rūgštimi. Šaknų dedama, verdant mė­są, žuvį bei sriubas ir sultinius.

Petražolės sėklos, šaknys ir lapai vartojami medicinoje.

Taip pat skaitykite: