PIPIRMĖTĖ (MENTHA PIPERITA L.)
Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos kultūrinis augalas. Pipirmėtė plačiai auginama visoje rytų europos dalyje, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Ypač nemaža jų sėjama Ukrainoje. Mūsų atlikti bandymai rodo, kad pipirmėtę sėkmingai galima auginti ir Lietuvoje.
Stiebas keturbriaunis, 30-110 cm aukščio, šakotas, plikas arba apaugęs trumpais plaukeliais, žalias arba violetinis. Iš stiebo pagrindo išauga palaipos, kuriomis augalas vegetatyviškai dauginasi. Lapai priešiniai, kotuoti, pailgai kiaušiniški, 6-9 cm ilgio, 3-5 cm pločio, dantyti. Žiedai melsvai violetiniai arba balzgani, dvilyčiai arba tik piesteliniai, netikruose menturiuose, susitelkę stiebo ir šakų viršūnėse.
Pipirmėtė auginama nepiktžolėtoje, neužpavėsintoje, pakankamai drėgnoje, humusingoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Atviroje vietoje auginamuose augaluose susikaupia daugiau eterinio aliejaus, jie mažiau serga rūdlige ir gausiau dera.
Pipirmėtės dauginamos tik vegetatyviškai: šakniastiebių dalimis bei iš jų išaugusiomis jaunomis atžalomis. Mažuose plotuose labiau įprasta pipirmėtes sodinti pavasarį, kai šakniastiebių atžalos turi 2-3 poras lapų (gegužės mėn.). Šakniastiebiai iškasami, supjaustomi dalimis, kad kiekvienoje būtų po 1-2 stiebelius, ir tuojau pat sodinami į 8-10 cm gylio griovelius, 50-60 cm eilė nuo eilės ir 20-25 cm atstumu tarp augalų. Anksti pavasarį (balandžio mėn.) galima sodinti rudenį iškastus šakniastiebius, kurie per žiemą išlaikomi kaupuose, susluoksniuoti su žemėmis. Šakniastiebiai supjaustomi 8-10 cm ilgio gabalėliais, kurie išdėstomi vienas šalia kito į 10-12 cm gylio vageles ir užžeriami žemėmis.
Pipirmėtė yra daugiametis augalas, tačiau auginama kaip dvimetė kultūra. Po dvejų augimo metų jos atžalos persodinamos į naują vietą.
Pipirmėtės neatsparios rūdligei (Puccinia Menthae Pers.), todėl auginimui reikia parinkti ne tik derlingas, eteringas, bet ir atsparias šiai ligai veisles.
Kaip prieskonis vartojami žali ir džiovinti pipirmėtės lapai. Jų paviršiuje esančios liaukutės kaupia eterinį aliejų, nuo kurio augalas stipriai, bet maloniai kvepia. Eterinio aliejaus kiekis priklauso nuo veislės (2-4%). Pagrindinę jo dalį sudaro mentolis (32- 52%). Be to, vartojant pipirmėtę kaip prieskonį, maiste galima pagausinti ir vitaminų: lapuose randama iki 40 mg% karotino ir apie 134_mg% vitamino C.
Švieži ar džiovinti pipirmėtės lapai vartojami salotoms, sriuboms, daržovių ir mėsos patiekalams, padažams, šaldytiems gėrimams, arbatos mišiniams, sūriams, marinatams, likeriams aromatizuoti.
Pipirmėtės lapai bei eterinis aliejus plačiai vartojami medicinoje, konditerijoje, likerių, kvepalų gamyboje.
Pipirmėtė laikoma geru medingu augalu. Kadangi jos žiedo vamzdelis trumpas, tai bitės lengvai pasiekia nektarą. Iš jo perdirbtas medus būna skaidrus, mėtų kvapo ir malonaus, gaivinančio skonio. Į avilį padėjus 3-4 šakutes mėtų, neįsiveisia kandžių.