Pipirmėtė (prieskoniniai augalai)

PIPIRMĖTĖ (MENTHA PIPERITA L.)

Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos kultūrinis augalas. Pipirmėtė plačiai auginama visoje rytų europos dalyje, Kau­kaze, Vidurinėje Azijoje. Ypač nemaža jų sėjama Ukrainoje. Mūsų atlikti bandymai rodo, kad pipirmėtę sėkmingai galima auginti ir Lietuvoje.

Stiebas keturbriaunis, 30-110 cm aukščio, šakotas, plikas arba apaugęs trumpais plaukeliais, žalias arba violetinis. Iš stiebo pag­rindo išauga palaipos, kuriomis augalas vegetatyviškai dauginasi. Lapai priešiniai, kotuoti, pailgai kiaušiniški, 6-9 cm ilgio, 3-5 cm pločio, dantyti. Žiedai melsvai violetiniai arba balzgani, dvilyčiai arba tik piesteliniai, netikruose menturiuose, susitelkę stiebo ir ša­kų viršūnėse.

Pipirmėtė auginama nepiktžolėtoje, neužpavėsintoje, pakanka­mai drėgnoje, humusingoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Atviro­je vietoje auginamuose augaluose susikaupia daugiau eterinio aliejaus, jie mažiau serga rūdlige ir gausiau dera.

Pipirmėtės dauginamos tik vegetatyviškai: šakniastiebių dali­mis bei iš jų išaugusiomis jaunomis atžalomis. Mažuose plotuose labiau įprasta pipirmėtes sodinti pavasarį,  kai šakniastiebių atža­los turi 2-3 poras lapų (gegužės mėn.). Šakniastiebiai iškasami, supjaustomi dalimis, kad kiekvienoje būtų po 1-2 stiebelius, ir tuojau pat sodinami į 8-10 cm gylio griovelius, 50-60 cm eilė nuo eilės ir 20-25 cm atstumu tarp augalų. Anksti pavasarį (ba­landžio mėn.) galima sodinti rudenį iškastus šakniastiebius, kurie per žiemą išlaikomi kaupuose, susluoksniuoti su žemėmis. Šaknias­tiebiai supjaustomi 8-10 cm ilgio gabalėliais, kurie išdėstomi vie­nas šalia kito į 10-12 cm gylio vageles ir užžeriami žemėmis.

Pipirmėtė yra daugiametis augalas, tačiau auginama kaip dvi­metė kultūra. Po dvejų augimo metų jos atžalos persodinamos į naują vietą.

Pipirmėtės neatsparios rūdligei (Puccinia Menthae Pers.), todėl auginimui reikia parinkti ne tik derlingas, eteringas, bet ir atspa­rias šiai ligai veisles.

Kaip prieskonis vartojami žali ir džiovinti pipirmėtės lapai. Jų paviršiuje esančios liaukutės kaupia eterinį aliejų, nuo kurio auga­las stipriai, bet maloniai kvepia. Eterinio aliejaus kiekis priklauso nuo veislės (2-4%). Pagrindinę jo dalį sudaro mentolis (32- 52%). Be to, vartojant pipirmėtę kaip prieskonį, maiste galima pa­gausinti ir vitaminų: lapuose randama iki 40 mg% karotino ir apie 134_mg% vitamino C.

Švieži ar džiovinti pipirmėtės lapai vartojami salotoms, sriu­boms, daržovių ir mėsos patiekalams, padažams, šaldytiems gėri­mams, arbatos mišiniams, sūriams, marinatams, likeriams aroma­tizuoti.

Pipirmėtės lapai bei eterinis aliejus plačiai vartojami medicino­je, konditerijoje, likerių, kvepalų gamyboje.

Pipirmėtė laikoma geru medingu augalu. Kadangi jos žiedo vamzdelis trumpas, tai bitės lengvai pasiekia nektarą. Iš jo per­dirbtas medus būna skaidrus, mėtų kvapo ir malonaus, gaivinan­čio skonio. Į avilį padėjus 3-4 šakutes mėtų, neįsiveisia kandžių.

Taip pat skaitykite: