Raudonėlis

raudonėlis
raudonėlis

Raudonėlis (paprastasis),

notrelinių šei­mos daugiametis medingas, prieskoninis, vaistinis, daržinis augalas. Jo lapuose yra iki 145 mg% vitamino C, lapų ir žiedų miši­nyje — iki 0,57% eterinio aliejaus, sėklo­se — iki 28% riebalų. Raudonėlio kvapas šiek tiek primena mairūno kvapą. Žalios ir džiovintos raudonėlio žolės tinka dėti į dar­žovių salotas, dešras, mėsos, bulvių, ankštinių daržovių, silkės, žuvies, kiaušinių patieka­lus, įvairias sriubas, rauginamus agurkus. Labai geras aromatas būna, raudonėlį su­maišius su mairūnu.

Raudonėlis nereiklus dirvai, bet geriau auga derlingoje, lengvokoje dirvoje, atviroje vietoje. Prieš įveisiant raudonėlius, dirva rudenį ir pavasarį tręšiama kaip vaistinėms melisoms.

Raudonėlis dauginamas sėklomis ir vegetatyviškai (kerelių dalijimu). Sėklos labai smulkios, todėl sėjant jas reikia maišyti su smėliu (1:6). Per sausras sėklos blogai su­dygsta, todėl geriau sėti balandžio pradžioje į dėžutes šiltadaržyje arba kambaryje. Dai­gai auginami kaip mairūną. Raudonėliai ne­bijo šalnų. Prie lauko sąlygų pripratinti daigai į dirvą sodinami 50—60X30 cm atstumu, pražydus ievai. Tokiu pat atstumu sodinami padalyti kereliai. Tiesiai į dirvą sėti raudonėliai retinami kas 30 cm. Patrę-šus azoto trąšomis, derlius padidėja iki 36%. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesį. Žydintis rau­donėlis yra gana dekoratyvus. Išauga 30

60 cm aukščio. Vienoje vietoje raudonė-iius galima auginti 6—10 metų.

Kvapiausi yra pradedantys žydėti raudo-nėliai, todėl tuo metu ištisai ir pjaunami, paliekant 5 cm ilgio stiebus. Žaliems lapams pradedama pjauti, kai šakelės esti 10—15 cm ilgio. Išdžiovinti laikomi sandariuose in­duose.

Taip pat skaitykite: