SALDŽIAŠAKNĖ DRĖGMENĖ (SIUM SISARUM L.)
Skėtinių (Umbelliferae) šeimos daugiametis žolinis augalas, kilęs iš Azijos. XVI-XVIII a. šio augalo šaknys buvo plačiai vartojamos. Dabar saldžiašaknė drėgmenė retai vartojama ir auginama tik botanikos soduose.
Stiebas stačias, plikas, 30-60 cm aukščio. Apatiniai lapai plunksniški, atskiri lapeliai pailgi, širdiškais pamatais. Viršutiniai lapai triskart skaldyti. Šaknys stambios, aromatingos, jų žievė tamsi, vidus mėsingas ir šviesus. Žiedeliai balti. 1000 sėklų sveria 1,4 g.
Dauginama sėklomis arba kero dalijimu. Sėklos subręsta kasmet. Daigumas 30-40%. Sėjama rudenį arba sėklos stratifikuoja-mos ir sėjamos anksti pavasarį tiesiog į lysvę. 1 m2 apsėti reikia 0,2 g sėklų. Vėliau daigai retinami 20X20 cm atstumu. Žydi antrais augimo metais liepos-rugpjūčio mėnesiais, o sėklos subręsta rugsėjo mėnesį. Žiemoja gerai.
Švieži lapai dedami kaip priedas į salotas. Šaknys kasamos antrų ir trečių augimo metų rudenį ir laikomos rūsyje (smėlyje). Tinka vartoti virtos ir troškintos, paruoštos atskirai ir su kitomis, salotomis. Kadangi šaknys saldžios, tai iš jų galima paruošti įdarus kepiniams. Sėklos yra savotiško, kmynus primenančio skonio, todėl jomis galima paįvairinti patiekalus. Šaknys turi gydomųjų savybių.