SĖJAMOJI JUODGRŪDĖ (NIGELLA SATIVA L.)
Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos vienmetis augalas, kilęs iš Pietų Europos, paplitęs rytų europos dalies pietuose, Kryme, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Dabar kultivuojama kaip prieskoninis augalas. Lietuvoje auginama retai. Dažniau pasitaiko darželinė juodgrūdė (N. damascena L.), kuri yra dekoratyvesnė, tačiau jos sėklos ne tokios kvapios.

Augalo aprašymas
Stiebas stačias, truputį plaukuotas, mažai šakotas, 20-40 cm aukščio.
Lapai triskart plunksniškai suskaldyti.
Žiedai pavieniai, melsvai balti, viršūniniai, apsigaubę suskaldytų lapelių skraiste.
Vaisiaus dėžutė, lyginant su darželinės juodgrūdės, daug mažesnė.
Juodgrūdės sėklos juodos, trikampės, raukšlėtos, 2,5-3,5 mm ilgio ir 2 mm pločio, aštroko, bet malonaus skonio. 1000 sėklų sveria 3,4 g.
Sėjimas, auginimas, tręšimas
Sėjamoji juodgrūdė nereikli dirvai, tačiau jai reikia saulėtos vietos. Sėklos sėjamos anksti pavasarį, eilėmis kas 60-70 cm. Sudygsta per 8-12 dienų. Vidutinis sėklų daigumas 87%. 1 m2 apsėti reikia 1-2 g sėklų.
Sėklų derlius esti gausesnis, kai gausiau tręšiama fosforo trąšomis.
Pradeda žydėti liepos viduryje ir žydi iki rugpjūčio pradžios.
Sėklos bręsta rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Giedrą dieną sėklų dėžutės nupjaunamos su koteliais, padžiovinamos saulėje ir iškrečiamos sėklos.
Juodgrūdė kaip prieskoninis augalas
Kaip prieskonis dažniau vartojamos sėjamosios juodgrūdės sėklos, nes jos yra kvapesnės už darželinės juodgrūdės sėklas.
Sėklos turi savitą skonį ir aromatą, kuris gali būti palyginamas su raudonėliais, kmynais ir juodaisiais pipirais. Jos dažniausiai yra naudojamos Artimųjų Rytų ir Indijos virtuvėje, kad suteiktų patiekalams savitą skonį.
Išdžiūvusios sėklos yra labai malonaus skonio, todėl beriamos ant riestainių bei kitų mielinių kepinių ir dedamos į rauginamus agurkus, kopūstus.
Tinka alkoholiniams gėrimams aromatizuoti.
Sėjamosios juodgrūdės sėklų aliejus yra sudarytas iš 0,5-1,5% eterinio aliejaus, 32% riebalinio aliejaus ir kitų medžiagų.
Juodgrūdės naudojimas medicininiais tikslais
Juodgrūdė buvo naudojama liaudies medicinoje daugiau nei 2000 metų. Apie savo naudą sveikatai augalas yra minimas Biblijoje ir Korane.
Augalo sudėtyje yra junginio, vadinamo timochinonu, kuris turi antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių. Todėl gali būti naudingas gydant astmą, alergijas ir aukštą kraujospūdį.
Tyrimai parodė, kad augalo ekstraktas gali slopinti tam tikrų vėžio ląstelių augimą ir padėti užkirsti kelią navikų vystymuisi.
Manoma, kad juodgrūdė taip pat turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių. Augalas tradiciškai buvo naudojamas įvairioms infekcijoms gydyti, kurias sukelia bakterijos ir grybeliai.
Juodgrūdė taip pat naudojama kosmetikoje ir odos priežiūros produktuose. Kadangi priešuždegiminės ir antioksidacinės savybės gali būti naudingos odos būklei pagerinti.