Sėjamoji juodgrūdė (prieskoniniai augalai)

SĖJAMOJI JUODGRŪDĖ (NIGELLA SATJVA L.)

Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos vienmetis augalas, kilęs iš Pietų Europos, paplitęs rytų europos dalies pietuose, Kryme, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Dabar kultivuojama kaip prieskoninis augalas. Lietuvoje auginama retai. Dažniau pasitaiko darželinė juodgrūdė (N. damascena L.), kuri yra deko­ratyvesnė, tačiau jos sėklos ne tokios kvapios.

Stiebas stačias, truputį plaukuotas, mažai šakotas, 20-40 cm aukščio. Lapai triskart plunksniškai suskaldyti. Žiedai pavieniai, melsvai balti, viršūniniai, apsigaubę suskaldytų lapelių skraiste. Vaisiaus dėžutė, lyginant su darželinės juodgrūdės, daug mažes­nė. Sėklos juodos, trikampės, raukšlėtos, 2,5-3,5 mm ilgio ir 2 mm pločio, aštroko, bet malonaus skonio. 1000 sėklų sveria 3,4 g.

Sėjamoji juodgrūdė nereikli dirvai, tačiau jai reikia saulėtos vietos. Sėklos sėjamos anksti pavasarį, eilėmis kas 60-70 cm. Su­dygsta per 8-12 dienų. Vidutinis sėklų daigumas 87%. 1 m2 apsėti reikia 1-2 g sėklų. Sėklų derlius esti gausesnis, kai gausiau trę­šiama fosforo trąšomis. Pradeda žydėti liepos viduryje ir žydi iki rugpjūčio pradžios. Sėklos bręsta rugsėjo pabaigoje ar spalio pra­džioje. Giedrą dieną sėklų dėžutės nupjaunamos su koteliais, pa­džiovinamos saulėje ir iškrečiamos sėklos.

Kaip prieskonis dažniau vartojamos sėjamosios juodgrūdės sėklos, nes jos yra kvapesnės už darželinės juodgrūdės sėklas. Sėja­mosios juodgrūdės sėklose yra 0,5-1,5% eterinio aliejaus, 32% riebalinio aliejaus ir kitų medžiagų. Išdžiūvusios sėklos yra labai malonaus skonio, todėl beriamos ant riestainių bei kitų mielinių kepinių ir dedamos į rauginamus agurkus, kopūstus. Tinka alko­holiniams gėrimams aromatizuoti.

Taip pat skaitykite: