Šiaurinė avietė

Šiaurinė avietė

(Rūbus arcticus)

 

Visoje Europoje gardžiausias vaisius augąs tik šaltojoje šiau­rėje: Šiaurės Norvegijoje, Šiau­rės ir Vidurio Švedijoje ir be­veik visoje Suomijoje.

Šiaurinės avietės lapai žali, dažnai su rudu arba rausvu at­spalviu. Žiedai raudoni. Prino­kęs vaisius juodai raudonas. Ji geriausiai auga giriose giraitė­se, tačiau, kultūrinant žemes, pamėgo žolės priaugusius lydimus, pelkėtas ir drėgnas pie­vas. Kai lydimai buvo sukultū­rinti, o drėgnos pievos virto laukais, šiaurinių aviečių paste­bimai sumažėjo. Taigi kasmet šių vertingų augalų retėja.

Daugelis mokslininkų bandė šiaurinę avietę sukultūrinti.

Šiaurinės avietės vaisiai tinka uogienei, sultims, vynui ir li­keriui, žiedai ir lapai – arbatai.

Vaisiai primena paprastąją avietę, tik labiau blizga, yra tamsesni ir skanesni. Jie stip­riai priaugę prie žiedkočio, to­dėl visada skinami su koteliais, tada ne taip susimaigo, ilgiau išsilaiko. Nuvalyti vaisiai kely­je taip susikrato, taip sukaista, kad net pradeda rūgti.

Išvirta su cukrumi šiaurinių aviečių uogienė yra skaniausia uogienė, kokią tik kulinarijos mokslas gali sumanyti. O sul­tys, vienos arba su cukrumi, būna rusvai rausvos spalvos, kvepia kaip geras stiprus vynas, pvz., kaip ceri. Netgi nuo tru­pučio sirupo maloniai pakvim­pa ir sultys, ir vynas. O like­ris, kuris Kuopio mieste gami­namas nuo XIX a. pradžios, už­sienio degustatorių nuomone, yra iš tikrųjų vienintelis toks gėrimas pasaulyje.

 

Šventinis gėrimas (bealkoho­linis vynas) Su­maišoma:

4 litrai šviežių mėlynių sul­čių (be cukraus),

2 litrai šviežių juodųjų ser­bentų sulčių,

litras šviežių raudonųjų ser­bentų sulčių,

1,5 litro šviežių šiaurinių aviečių sulčių,

1,5 litro sirupo, kuriame būtų maždaug 30 proc.  cukraus.

Gėrimas paduodamas kaip portveinas.

 

Arbatai renkami ir džiovina­mi žydintys stiebai, taip pat vaisių koteliai. Ši arbata ma­loniai kvepia, yra neįprastai rūgštoka.