balandinių šeimos augalai. Maistui tinka jauni lapai, nuskinti, kol dar neišaugęs stiebas. Špinatai vartojami dietiniam ir vaikų maitinimui, nes jie turi įvairių vitaminų, daug mineralinių druskų, ypač geležies. Be to, špinatai gerai virškinami, juose yra kasos ir seilių liaukų veiklą skatinančių medžiagų. Baltymų turi daugiau už kitas daržoves, mažiau tik už žalius žirnelius ir jaunas pupelių ankštis. Špinatų lapuose yra baltymų, angliavandenių, riebalų, celiuliozės, mineralinių druskų, 8 mg% vitamino C, B grupės vitaminų ir kitų medžiagų. Jie tinka sriuboms, padažams gaminti, sumaišius su rūgštynėmis ir šviežiais kopūstais,— salotoms.
Špinatai užauga anksti pavasarį, kai dar nėra kitų daržovių. Jie tinka valgyti, kai visiškai būna užaugę 5—6 žali lapai. Negalima rauti ką tik palaistytų špinatų arba po lietaus, nes tada lapai būna labai trapūs ir lūžta. Augalus nuimti reikia, prieš išleidžiant žiedyn-kočius; raunama su šaknimis ir atsargiai nu-kratoma, kad nesusižemėtų lapai. Galima kelis (2—3) kartus skinti tiktai lapus. Špinatus galima laikyti 0°C temperatūros ir 90% santykinio drėgnumo ore ne ilgiau kaip 6 dienas.
Labiausiki auginamos Lietuvoje veislės: ‘Viroflė’, ‘Viktorija’, ‘Universal’.
‘Viroflė’ — ankstyva veislė. Derlius imamas, praėjus 20—25 dienoms nuo sudygimo. Tinka auginti anksti pavasarį. Lapai švelnūs, kiaušiniškos formos, gelsvai žali. Derliaus ėmimo metu augalas sveria apie 40 g.
‘Viktorija’ — vidutinio ankstyvumo derlinga veislė. Derlius imamas, praėjus 35—45 dienoms nuo sudygimo. Lapų skrotelė smulki, iki 20 cm skersmens. Lapai ovalūs, trumpais koteliais, tamsiai žali.
‘Universal’ — veislė atspari šalčiams, gerai tinka sėti prieš žiemą.
Špinatai gerai auga derlingoje prieš metus mėšlu patręštoje priemolio dirvoje. Smėlio ir sunkūs molio, taip pat rūgštūs durpiniai dirvožemiai špinatams netinka. Pavasarį špinatai sėjami, kai tik žemė atšyla ir pradžiūsta. Rudens derliui sėjami liepos—rugpjūčio mėnesį. Pasėjus gegužės—birželio mėnesį, jie labai greitai žydi ir derliaus neduoda. Vasarą juos reikia auginti užpavėsintoje vietoje. Norint turėti špinatų labai anksti pavasarį, sėjama rugsėjo mėnesį. Pasėjus vėliau, užauga per maži ir žiemą gali iššalti. Kai žiemą esti mažiau sniego, špinatai iššąla, todėl spalio pabaigoje—lapkričio pradžioje pridengiami eglišakėmis. Špinatai sėjami eilėmis 30—35 cm tarpueiliais 2 cm gyliu, o sudygę retinami kas 8—10 cm, 10 m2 apsėti reikia 50—60 g daigių sėklų.
Špinatai mėgsta drėgmę. Sausu metu juos reikia laistyti, geriausiai vakare. Geras derlius gaunamas, kai, pasirodžius pirmiesiems tikriesiems lapeliams, tręšiama kalio arba amonio salietra. Trąšos ištirpinamos vandenyje (20 g salietros į kibirą vandens). Laistoma taip, kad 1 m2 tektų 6—8 1 tirpalo. Patręšus nuliejama švariu vandeniu, kad trąšos neapdegintų lapų.
