Špinatai,

balandinių šeimos augalai. Mais­tui tinka jauni lapai, nuskinti, kol dar neišau­gęs stiebas. Špinatai vartojami dietiniam ir vaikų maitinimui, nes jie turi įvairių vitami­nų, daug mineralinių druskų, ypač geležies. Be to, špinatai gerai virškinami, juose yra kasos ir seilių liaukų veiklą skatinančių me­džiagų. Baltymų turi daugiau už kitas daržo­ves, mažiau tik už žalius žirnelius ir jaunas pupelių ankštis. Špinatų lapuose yra baltymų, angliavandenių, riebalų, celiuliozės, minera­linių druskų, 8 mg% vitamino C, B grupės vitaminų ir kitų medžiagų. Jie tinka sriu­boms, padažams gaminti, sumaišius su rūgštynėmis   ir   šviežiais  kopūstais,— salotoms.

Špinatai užauga anksti pavasarį, kai dar nėra kitų daržovių. Jie tinka valgyti, kai visiš­kai būna užaugę 5—6 žali lapai. Negalima rauti ką tik palaistytų špinatų arba po lietaus, nes tada lapai būna labai trapūs ir lūžta. Au­galus nuimti reikia, prieš išleidžiant žiedyn-kočius; raunama su šaknimis ir atsargiai nu-kratoma, kad nesusižemėtų lapai. Galima kelis (2—3) kartus skinti tiktai lapus. Špina­tus galima laikyti 0°C temperatūros ir 90% santykinio drėgnumo ore ne ilgiau kaip 6 dienas.

Labiausiki auginamos Lietuvoje veislės: ‘Viroflė’, ‘Viktorija’, ‘Universal’.

‘Viroflė’ — ankstyva veislė. Derlius ima­mas, praėjus 20—25 dienoms nuo sudygimo. Tinka auginti anksti pavasarį. Lapai švelnūs, kiaušiniškos formos, gelsvai žali. Derliaus ėmimo metu augalas sveria apie 40 g.

‘Viktorija’ — vidutinio ankstyvumo der­linga veislė. Derlius imamas, praėjus 35—45 dienoms nuo sudygimo. Lapų skrotelė smulki, iki 20 cm skersmens. Lapai ovalūs, trumpais koteliais, tamsiai žali.

‘Universal’ — veislė atspari šalčiams, ge­rai tinka sėti prieš žiemą.

Špinatai gerai auga derlingoje prieš metus mėšlu patręštoje priemolio dirvoje. Smėlio ir sunkūs molio, taip pat rūgštūs durpiniai dirvožemiai špinatams netinka. Pavasarį špinatai sėjami, kai tik žemė atšyla ir pradžiūsta. Ru­dens derliui sėjami liepos—rugpjūčio mėnesį. Pasėjus gegužės—birželio mėnesį, jie labai greitai žydi ir derliaus neduoda. Vasarą juos reikia auginti užpavėsintoje vietoje. Norint turėti špinatų labai anksti pavasarį, sėjama rugsėjo mėnesį. Pasėjus vėliau, užauga per maži ir žiemą gali iššalti. Kai žiemą esti ma­žiau sniego, špinatai iššąla, todėl spalio pabai­goje—lapkričio pradžioje pridengiami egliša­kėmis. Špinatai sėjami eilėmis 30—35 cm tar­pueiliais 2 cm gyliu, o sudygę retinami kas 8—10 cm, 10 m² apsėti reikia 50—60 g dai­gių sėklų.

Špinatai mėgsta drėgmę. Sausu metu juos reikia laistyti, geriausiai vakare. Geras derlius gaunamas, kai, pasirodžius pirmiesiems tik­riesiems lapeliams, tręšiama kalio arba amo­nio salietra. Trąšos ištirpinamos vandenyje (20 g salietros į kibirą vandens). Laistoma taip, kad 1 m² tektų 6—8 1 tirpalo. Patręšus nuliejama švariu vandeniu, kad trąšos neap­degintų lapų.