Tuščialaiškis česnakas (prieskoniniai augalai)

TUŠČIALAIŠKIS ČESNAKAS (ALLIUM FISTULOSUM L.)

Lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiametis augalas, dažnai va­dinamas žieminiu svogūnu. Savaime auga Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. Kultivuojamas daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje gerai pakelia šaltį, anksti pradeda vegetaciją, todėl vertinamas ir augi­namas daržuose.

Svogūnas kiaušiniškas arba pailgas, apsigaubęs plonu, iš pra­džių balkšvu, vėliau rudu lukštu su daugeliu šoninių svogūnėlių. Stiebas vamzdiškas, labai išsipūtęs, stačias, prie pamato lapuotas, 30-80 cm aukščio. Dažnai išleidžia šoninius stiebus. Lapai tuščiaviduriai, maždaug 10 mm skersmens. Žiedynas rutuliškas, daugiažiedis, be svogūnėlių, apsigaubęs dviskiaučiu apvalkalu. Žiedai maždaug tokio pat ilgio, kaip žiedynkočiai. Apyžiedis žvaigždiškas, Apyžiedžio lapeliai žalsvai balkšvi, rausvai dryžuoti. Sėklos smul­kios, juodos. Pradeda žydėti birželio mėnesį.

Tuščialaiškis česnakas gerai auga trąšioje lengvo bei viduti­nio priemolio, taip pat priesmėlio dirvoje. Blogai auga per drėg­noje dirvoje. Norint gauti ankstyvą derlių, šiuos česnakus reikia auginti saulėtoje vietoje, nes, vos sniegui nutirpus, jis pradeda želti. Dauginamas sėklomis arba kero dalijimu. Geriausia sėti anksti pavasarį, o kerelius galima dalyti pavasarį ir rudenį. Sėjama 25-30 cm tarpueiliais. Sudygsta per 10-12 dienų. Vienoje vietoje gali augti 5 ir daugiau metų, tačiau geras derlius būna tik 3-4 metus, vėliau reikia persodinti.

Lapai pjaunami, kai augalas yra 20-30 cm aukščio. Nupjau­ti vėl atželia, todėl vartojimui tinka visą vasarą. Žiemą galima auginti šiltnamiuose ar kitoje patalpoje.

Jo lapuose yra eterinio aliejaus, mineralinių druskų, 57,29 mg% vitamino C, be to, vitaminų B1, B2.

Vartojami panašiai kaip laiškinio česnako arba valgomojo svo­gūno lapai.

Taip pat skaitykite: