Skėtinių (Umbelliferae) šeimos daugiametis žolinis augalas, kilęs iš Azijos. Dabar paplitęs visoje Europoje. Kultivuojamas rytų europinėje dalyje, Kaukaze. Mūsų respublikoje auginamas daržuose.
Stiebas stačias, apvalus, dryžuotas, tuščiaviduris, šakota viršūne, 125-200 cm aukščio. Lapai blizgantys, pliki, apatiniai dukart, o viršutiniai vienąkart plunksniški. Žiedynai – apie 12 cm skersmens skėčiai iš 12-20 spindulių. Žiedeliai balkšvai ar žalsvai gelsvi. Vaisiai plokšti, gelsvai rudi. 1000 vaisių sveria apie 3,6 g. Šakniastiebis su gelsvai ruda žievele, storas, mėsingas, šakota šaknimi su daugeliu pridėtinių pumpurų.
Vienoje vietoje gali augti 6 ir daugiau metų, todėl vaistinei gelsvei parenkama giliai įdirbta bei patręšta ir nepiktžolėta dirva. Dauginama sėklomis ir vegetatyviškai: kero dalijimu ir šaknų auginiais. Atlikti tyrimai parodė, kad geriausia vaistinę gelsvę dauginti sėklomis, jas sėjant rudenį tiesiog į nuolatinę augimo vietą, arba daigus persodinti 30X60 cm atstumu. Tų pačių metų derliaus sėklų daigumas 92,7%, o po dvejų metų jos esti beveik nebedaigios. 1 m2 apsėti reikia 0,3 g sėklų. Vaistinės gelsvės augimas, derlius ir eterinio aliejaus kiekis priklauso nuo azoto kiekio (kuo gausiau patręšta, tuo derlius didesnis). Be to, norint gauti didesnį šaknų derlių, rekomenduojama pašalinti žiedstiebius. Šaknys pradedamos kasti antrais augimo metais.
Kaip prieskonis vartojami lapai, šaknys ir net sėklos. Lapuose esti 0,5-1,1, šaknyse – 0,6-1,0 ir sėklose – 1,1 % eterinio aliejaus, kuris yra stipraus, salierus primenančio kvapo. Be to, vaistinės gelsvės lapuose yra apie 141,3 mg% vitamino C.
Vartojama šviežia ir džiovinta žolė bei šaknys. Labai tinka mėsiškoms sriuboms, mėsos, žuvies, daržovių patiekalams, padažams, įvairioms salotoms paskaninti. Iš šaknų gaminami cukrintiniai.
Gelsvės šaknys bei eterinis aliejus vartojami konditerijos gaminiams, marinatams, likeriams bei antpilams aromatizuoti ir farmacijoje.
