Vaistinė melisa (prieskoniniai augalai)

VAISTINĖ MELISA   (MELISSA  OFFICINALIS L.)

Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos daugiametis augalas. Savaime auga rytų europos dalies pietiniuose rajonuose, Kry­me, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Mūsų šalyje vaistinė melisa kultivuojama kaip vaistinis, eterinis ir medingasis augalas. Lietu­voje auginama daržuose bei prie bitynų.

Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas, 30-80 cm aukščio. Lapai kotuoti, kiaušiniški, dantyti, širdiškais arba apvaliais pamatais, kiek plaukuotomis, blizgančiomis viršutinėmis ir tik palei gyslas plaukuotomis apatinėmis pusėmis. Balzgani žiedeliai po 3-10 susi­telkę viršutinių lapų pažastyse. Vaisiai smulkūs, tamsiai rudi arba beveik juodi. 1000 jų sveria 0,52-0,68 g.

Vaistinė melisa reikli šilumai. Jai auginti tinka saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta ir lengvesnė trąši dirva. Dauginama vegetaty­viškai (šakniastiebiais, atlankomis bei kero dalijimu) ir sėklomis, kurios sėjamos anksti pavasarį į šiltadaržius arba dėžutes. 1 m2 apsėti reikia 0,7-1 g sėklos. Sėklos sudygsta per 15-20 dienų. Daigai sodinami 30X30 cm atstumu. Tokiu būdu 1 m2 apsodinti reikia 10-12 daigų. Botanikos sode atlikti tyrimai parodė, kad ji geriau auga patręšta azoto trąšomis. Nors vaistinė melisa daugia­metis augalas  bet mūsų klimatinėmis sąlygomis išsilaiko dvejus trejus metus. Šaltesnėmis ir besniegėmis žiemomis ji dažnai iššąla. Auginant botanikos sode, daugiausia žolės gaunama pirmais ir, žiūrint kokia žiema, antrais augimo metais. Trečiaisiais metais jos der­lius sumažėja ir kultūrą reikia atnaujinti.

Vaistinės melisos lapuose esti vidutiniškai 133,4 mg% vitamino C ir iki 0,32% eterinio aliejaus, nuo kurio augalas labai maloniai, gaivinančiai kvepia, panašiai kaip citrina. Todėl jos lapai priesko­niui vartojami kaip citrinos pakaitalas. Jie dedami j įvairias salo­tas, žuvies, grybų, paukštienos ir varškės patiekalus. Labai tinka arbatai, marinatams, kompotams, giroms ir gaivoms aromatizuoti.

Jos žolė plačiai vartojama likerių ir antpilų gamyboje, taip pat parfumerijos ir farmacijos pramonėje.

Vaistinė melisa savo maloniu kvapu privilioja bites, kurios iš hektaro pasėlio surenka 133-200 kg nektaro. Dauguma bitininkų labai klysta, citrininę katžolę vadindami melisa. Abu šie augalai medingi, tačiau visai skirtingi botaniniu bei biologiniu požiūriu. Citrininė katžolė, lyginant su vaistine melisa, labiau paplitusi ir ne tokia reikli auginimui. Be to, iš citrininės katžolės žiedų bitės lengviau surenka nektarą, negu iš melisos.

Taip pat skaitykite: