Vaistinė šventagaršvė (prieskoniniai augalai)

VAISTINE ŠVENTAGARŠVĖ (ARCHANGELICA OFFICINALIS HOFFM.)

Skėtinių (Umbelliferae) šeimos dvimetis, kartais daugiametis augalas. Savaime augančių aptinkama visoje Rusijos te­ritorijoje, tačiau nedažna. Rusijoje ir kitose pasaulio ša­lyse kultivuojama. Yra išvestų veislių. Mūsų respublikoje auginama Botanikos sode.

Stiebas stačias, apvalus, dryžuotas, storas, tuščiaviduris, vir­šuje šakotas ir šiek tiek plaukuotas, apačioje plikas. Užauga iki 2,5 m aukščio. Lapai dukart triskart plunksniški, pliki, melsvai žalia apatine puse. Žiedeliai žalsvai balkšvi, susitelkę dideliuose (20-30 spindulių) skėčiuose. Vaisiai apvalūs, žalsvai gelsvi arba gelsvai rusvi, 4-10 mm ilgio ir 3-6 mm pločio. Šaknys stambios. Visas augalas stipriai kvepia.

Vaistinė šventagaršvė savaime auga upių pakrantėse ir kitose drėgnesnėse vietose. Todėl jos auginimui reikia parinkti saulėtą vietą ir pakankamai drėgną, humusingą dirvą. Dauginasi vegetatyviškai, tačiau geriausia dauginti sėklomis. Sėklos po metų lieka nebedaigios, todėl reikia sėti tik ką surinktas. Sėjama rudenį arba anksti pavasarį. Daigai į nuolatinę augimo vietą sodinami 60- 50 cm atstumu. Žydi antrais augimo metais. Žiemoja gerai. Norint gauti stambesnes šaknis, žiedstiebius reikia genėti. Šaknys kasamos rudenį arba anksti pavasarį.

Kaip prieskonis vartojamos visos augalo dalys, tačiau labiau­siai – šakniastiebiai ir šaknys. Jauni lapai ir stiebai vartojami sa­lotoms, sriuboms, padažams ir konditerijos gaminiams aromatizuo­ti. Lapuose yra 0,1-0,2%, o šaknyse – 0,2-0,5% ar net iki 1% eterinio aliejaus. Vaistinės šventagaršvės šaknys plačiai vartoja­mos degtinės bei likerių ir žuvies konservų pramonėje. Be to, var­tojama vaistų gamyboje. Žydinčią gausiai lanko bitės.

Taip pat skaitykite: