Vaistinis čiobrelis (prieskoniai augalai)

VAISTINIS ČIOBRELIS  (THYMUS  VULGARIS L.)

Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos daugiametis puskrūmis, kilęs iš Viduržemio jūros vakarinių sričių, kur savaime auga kalnuose. Jis buvo auginamas jau Senovės Egipte, o dabar paplitęs daugelyje šalių, tame tarpe rytų europinėje dalyje ir Kaukaze. Lietuvoje auginamas darželiuose.

Stiebas stačias arba kylantis, gausiai šakotas, sumedėjęs, 15-20 cm aukščio. Sakelės rusvos ar net rausvos, suplotai ketur­briaunės. Lapai lancetiški arba linijiški, 5-10 mm ilgio, 2-3 mm pločio, liaukingi. Lapų pažastyse yra neišsivysčiusios šakelės su lapų kuokšteliais. Žiedų menturiai susitelkę į galvutes arba trum­pas varpas. Žiedeliai šviesiai rausvi. Vaisiai – tamsiai rudi riešu­tėliai. 1000 jų sveria apie 0,4 g.

Vaistinis čiobrelis gerai auga atviroje, saulėtoje vietoje ir pa­kankamai kalkingoje, puveningoje dirvoje. Dauginamas sėklomis. Sėklos daigios 2-3 metus. Geriausia sėti anksti pavasari į dėžu­tes, šiltadaržius arba į purią lengvos žemės lysvę. Sėjama sekliai ir užžeriama labai plonu žemės sluoksniu. Sudygsta per 2-3 savai­tes. Daigai sodinami 20X20 cm atstumu. Paprastesnis būdas – vegetatyvinis dauginimas, nes vaistinio čiobrelio prilenktos šakutės gerai įsišaknija. Pavasarį, kai pasirodo naujos įsišaknijusios atža­los, jos atkerpamos ir sodinamos. Vienoje vietoje gali augti 4-5 metus, vėliau augalus reikia atjauninti ir perkelti į kitą vietą. Šaltesnę ir besniegę žiemą vaistinis čiobrelis kartais nukenčia nuo šalčio. Patariama žiemai augalus pridengti lapais ar durpėmis.

Vaistinio čiobrelio žolė kaip prieskonis vartojama žalia ir džio­vinta. Jos ūgliai pjaunami žydėjimo pradžioje (birželio mėn.). Vė­liau pjauti netikslinga, nes iki rudens augalas nespėja atželti. Pjau­namos beveik pačios ūglių viršūnėlės. Žolėje yra nuo 1,5 iki 2,5% eterinio aliejaus (pagrindiniai komponentai – timolis ir karvakrolis), taip pat yra rauginių, karčiųjų, mineralinių medžiagų, rūgš­čių ir saponinų, vitamino C. Esti stipraus, bet malonaus kvapo ir kartoko skonio. Tinka kaip prieskonis vėdarams, riebioms deš­roms, kiaulienos, avienos kepsniams, paštetams, maltiniams, inkstų patiekalams, virtinukų įdarams. Dedama į padažus ir ypač tinka į žirnių, pupelių, sojų sriubas. Jo žolė plačiai vartojama likerių ir degtinės pramonėje.

Vaistinio čiobrelio žolę galima vartoti kaip mairūno pakaitalą, o mišinyje su dašiu – vietoje pipirų.

Žolė bei pagaminti preparatai plačiai vartojami medicinoje, o eterinis aliejus – kvepalų, muilo pramonėje.

Vaistinis čiobrelis medingas ir dekoratyvus augalas, tinkamas auginti kalnų augalų grupėse.

Taip pat skaitykite: