VAISTINIS ČIOBRELIS (THYMUS VULGARIS L.)
Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos daugiametis puskrūmis, kilęs iš Viduržemio jūros vakarinių sričių, kur savaime auga kalnuose. Jis buvo auginamas jau Senovės Egipte, o dabar paplitęs daugelyje šalių, tame tarpe rytų europinėje dalyje ir Kaukaze. Lietuvoje auginamas darželiuose.
Stiebas stačias arba kylantis, gausiai šakotas, sumedėjęs, 15-20 cm aukščio. Sakelės rusvos ar net rausvos, suplotai keturbriaunės. Lapai lancetiški arba linijiški, 5-10 mm ilgio, 2-3 mm pločio, liaukingi. Lapų pažastyse yra neišsivysčiusios šakelės su lapų kuokšteliais. Žiedų menturiai susitelkę į galvutes arba trumpas varpas. Žiedeliai šviesiai rausvi. Vaisiai – tamsiai rudi riešutėliai. 1000 jų sveria apie 0,4 g.
Vaistinis čiobrelis gerai auga atviroje, saulėtoje vietoje ir pakankamai kalkingoje, puveningoje dirvoje. Dauginamas sėklomis. Sėklos daigios 2-3 metus. Geriausia sėti anksti pavasari į dėžutes, šiltadaržius arba į purią lengvos žemės lysvę. Sėjama sekliai ir užžeriama labai plonu žemės sluoksniu. Sudygsta per 2-3 savaites. Daigai sodinami 20X20 cm atstumu. Paprastesnis būdas – vegetatyvinis dauginimas, nes vaistinio čiobrelio prilenktos šakutės gerai įsišaknija. Pavasarį, kai pasirodo naujos įsišaknijusios atžalos, jos atkerpamos ir sodinamos. Vienoje vietoje gali augti 4-5 metus, vėliau augalus reikia atjauninti ir perkelti į kitą vietą. Šaltesnę ir besniegę žiemą vaistinis čiobrelis kartais nukenčia nuo šalčio. Patariama žiemai augalus pridengti lapais ar durpėmis.
Vaistinio čiobrelio žolė kaip prieskonis vartojama žalia ir džiovinta. Jos ūgliai pjaunami žydėjimo pradžioje (birželio mėn.). Vėliau pjauti netikslinga, nes iki rudens augalas nespėja atželti. Pjaunamos beveik pačios ūglių viršūnėlės. Žolėje yra nuo 1,5 iki 2,5% eterinio aliejaus (pagrindiniai komponentai – timolis ir karvakrolis), taip pat yra rauginių, karčiųjų, mineralinių medžiagų, rūgščių ir saponinų, vitamino C. Esti stipraus, bet malonaus kvapo ir kartoko skonio. Tinka kaip prieskonis vėdarams, riebioms dešroms, kiaulienos, avienos kepsniams, paštetams, maltiniams, inkstų patiekalams, virtinukų įdarams. Dedama į padažus ir ypač tinka į žirnių, pupelių, sojų sriubas. Jo žolė plačiai vartojama likerių ir degtinės pramonėje.
Vaistinio čiobrelio žolę galima vartoti kaip mairūno pakaitalą, o mišinyje su dašiu – vietoje pipirų.
Žolė bei pagaminti preparatai plačiai vartojami medicinoje, o eterinis aliejus – kvepalų, muilo pramonėje.
Vaistinis čiobrelis medingas ir dekoratyvus augalas, tinkamas auginti kalnų augalų grupėse.