VAISTINIS RĖŽIUKAITIS (COCHLEARIA OFFICINALIS L.)
Kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimos daugiametis arba dvimetis augalas, paplitęs visoje Vidurio Europoje. Mūsų respublikoje savaime neauga. Medicininėje literatūroje jis minimas jau XVII a.
Stiebas stačias arba kylantis, plikas, 15-40 cm aukščio. Skroteliniai lapai ilgakočiai, platūs, kiaušiniški, lygiakraščiai arba nelygiais, išsilenkusiais kraštais. Stiebiniai lapai kiaušiniški arba apskriti, dantyti, bekočiai, širdiškais pamatais apkabinę stiebą. Žiedelis baltas. 1000 sėklų sveria 0,7 g.
Vaistinis rėžiukaitis gerai auga kiekvienoje vidutinio drėgnumo dirvoje. Dauginamas sėklomis, sėjant jas vasaros pabaigoje tiesiog į nuolatinę augimo vietą, 20-30 cm tarpueiliais. Vidutinis sėklų daigumas 94,5%. Sudygsta per 10-14 dienų. Tą patį rudenį susiformuoja lapų skrotelė, kuri išsilaiko per žiemą, todėl, atkasus sniegą, galima pasiskinti lapų salotoms. Anksti pavasarį pradeda stipriau augti ir žydi.
Lapuose esti daug vitamino C, o nuo juose esančio eterinio aliejaus (0,03-0,04%) augalas yra aštraus, garstyčias primenančio skonio.
Švieži lapai, nuskinti žiemą ar anksti pavasarį, tinka vartoti atskirai ar kaip priedas prie salotų ir berti ant sumuštinių.