Vaistinis rėžiukaitis (prieskoniniai augalai)

VAISTINIS RĖŽIUKAITIS (COCHLEARIA OFFICINALIS L.)

Kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimos daugiametis arba dvimetis augalas, paplitęs visoje Vidurio Europoje. Mūsų respublikoje sa­vaime neauga. Medicininėje literatūroje jis minimas jau XVII a.

Stiebas stačias arba kylantis, plikas, 15-40 cm aukščio. Skroteliniai lapai ilgakočiai, platūs, kiaušiniški, lygiakraščiai arba nely­giais, išsilenkusiais kraštais. Stiebiniai lapai kiaušiniški arba apskriti, dantyti, bekočiai, širdiškais pamatais apkabinę stiebą. Žiede­lis baltas. 1000 sėklų sveria 0,7 g.

Vaistinis rėžiukaitis gerai auga kiekvienoje vidutinio drėgnu­mo dirvoje. Dauginamas sėklomis, sėjant jas vasaros pabaigoje tiesiog į nuolatinę augimo vietą, 20-30 cm tarpueiliais. Vidutinis sėklų daigumas 94,5%. Sudygsta per 10-14 dienų. Tą patį rudenį susiformuoja lapų skrotelė, kuri išsilaiko per žiemą, todėl, atkasus sniegą, galima pasiskinti lapų salotoms. Anksti pavasarį pradeda stipriau augti ir žydi.

Lapuose esti daug vitamino C, o nuo juose esančio eterinio aliejaus (0,03-0,04%) augalas yra aštraus, garstyčias primenan­čio skonio.

Švieži lapai, nuskinti žiemą ar anksti pavasarį, tinka vartoti atskirai ar kaip priedas prie salotų ir berti ant sumuštinių.

Taip pat skaitykite: