Vaistinis šalavijas (prieskoniniai augalai)

Vaistinis šalavijas
Vaistinis šalavijas

VAISTINIS ŠALAVIJAS
(SALVIA OFFICINALIS L.)

Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos daugiametis puskrūmis, kilęs nuo Viduržemio jūros pakrančių. Savaime auga tik šilto ir sauso klimato kraštuose. Kultivuojamas pietinėje Ukrainoje, Šiaurės Kaukaze ir Moldavijoje. Mūsų respublikoje vaistinis šalavijas kartais apšąla.

Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas, 30-50 cm aukščio. Lapai kotuoti, pailgi, smailūs, apatinės pusės tankiai plaukuotos, todėl jauni lapai atrodo pilki. Žiedai po 4-12 susitelkę menturiuose, nukrintančių pažiedžių pažastyse. Apatiniai menturiai paskiri, viršuti­niai – susitelkę į varpas. Žiedeliai iki 25 mm ilgio, violetiniai arba violetiškai žydri. Vaisius – 2,5 mm skersmens rudas riešutėlis. 1000 sėklų sveria apie 7 g.

Vaistinis šalavijas vienoje vietoje gali augti 4-5 metus. Ge­rai auga saulėtoje vietoje ir humusingoje dirvoje. Dauginamas sėklomis, kurios sėjamos anksti pavasarį į šiltadaržius arba dėžu­tes. Sėklų daigumas 80-90%. Sudygsta per 10-12 dienų. Daigai sodinami 25X50 cm atstumu. Vaistinį šalaviją galima dauginti ir atlankomis bei kero dalijimu. Besniegėmis žiemomis vaistinis šalavijas iššąla, todėl jį reikia pridengti.

Sausoje žaliavoje esti 1,2-2,5% eterinio aliejaus, taip pat rau-ginių ir karčiųjų medžiagų. Vaistinis šalavijas yra stipraus aro­mato ir aštraus skonio, dėl to labai tinka ankštinių daržovių ir riebios mėsos (ypač avienos) patiekalams paskaninti. Žali ar džio­vinti jo lapai dedami į svogūnų salotas, o paštetams ir dešroms suteikia pikantišką skonį. Be to, jo lapai vartojami aštrių marinatų, konservų, sūrio ir vyno gamyboje.

Vaistinio šalavijo arbata vartojama kaip vaistas. Vaistinis šalavijas yra me­dingas ir dekoratyvus augalas.

Taip pat skaitykite: