VAISTINIS YZOPAS (HYSSOPUS OFFICINALIS L.)
Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos daugiametis puskrūmis, kilęs nuo Viduržemio jūros. Kryme, Kaukaze, auga savaime. Kultivuoti pradėtas nuo XVII a. vidurio. Dėl plataus pritaikymo jis auginamas visoje rytų europinėje dalyje ir Vidurinėje Azijoje. Seniau Lietuvoje daug kur buvo auginamas darželiuose, todėl pasitaiko ir sulaukėjusių.
Stiebas stačias, labai šakotas, keturbriaunis, apaugęs trumpais plaukeliais arba beveik plikas, apatinė dalis sumedėjusi. Augalas 35-75 cm aukščio. Šaknis liemeninė, sumedėjusi. Lapai priešiniai, beveik bekočiai, lancetiški, 2-4 cm ilgio, nulinkusiais į apačią kraštais, tamsiai žali su eterinio aliejaus liaukutėmis. Žiedai susitelkę pusmenturiuose po 3-7 lapų pažastyse ir sudaro pailgus, ištęstus, varpiškus žiedynus. Žiedeliai, priklausomai nuo rūšies formos, dažniausiai mėlyni (/. cyaneus Alefeld), rečiau rožiniai (f. ruber Alefeld) arba balti (/. albus Alefeld). Vaisius – atvirkščiai kiaušiniškas, 2,5 mm ilgio ir 1 mm pločio, plikas, tamsiai rudas su aštria briauna riešutėlis. 1000 riešutėlių sveria vidutiniškai 0,96 g.
Kadangi vaistinis yzopas gana puošnus augalas, tai keletą kerelių galima auginti gėlynuose, o jo lapus vartoti kaip prieskonį. Geriau auga atviroje, saulėtoje vietoje ir humusingoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Geriausia yzopą dauginti sėklomis, jas sėjant į dirvą vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Daigumas 80-90%. Sudygsta per 10-14 dienų. Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad sėklų daigumas ilgainiui mažėja: po trejų metų jų daigumas esti 58%, o po ketverių – 43%- Gamybiniuose plotuose vaistinį yzopą galima auginti dviem būdais: 1) sėklas sėti į lysvę ir pavasarį arba rudenį daigus persodinti į nuolatinę jų augimo vietą 30X60 cm atstumu; 2) sėklas sėti tiesiog į nuolatinę augimo vietą 60-70 cm tarpueiliais, sudygus daigus galima išretinti. Šiuo atveju hektarui apsėti reikia 6-7 kg sėklų. Sėjama, sumaišius sėklas su smėliu (1 : 3). Pastarasis sėjos būdas daug paprastesnis, ypač kai auginami didesni plotai, kur sėjos ir augalų priežiūros darbus galima mechanizuoti. Mūsų duomenimis, gausiausias derlius nuimamas, patręšus azoto ir fosforo trąšomis po 180 kg/ha veiklios medžiagos.
Vaistinio yzopo lapuose bei žiedynuose yra vidutiniškai 0,64- 0,67%) eterinio aliejaus. Be to, jo žaliavoje yra rauginių medžiagų, organinių rūgščių, glikozidų, mineralinių ir kitų medžiagų. Lapuose randama apie 116 mg% vitamino C.
Žali ir džiovinti vaistinio yzopo lapai bei žiedai esti malonaus aromato ir karstelėjusio skonio. Vartojami kulinarijoje kaip prieskonis mėsos bei daržovių patiekalams. Ypač tinka riebiai mėsai, jukai, vėdarams paskaninti ir likeriams aromatizuoti.
Vaistinis yzopas mūsų klimatinėmis sąlygomis labai gerai žiemoja. Atželia balandžio paskutinėje dekadoje, pradeda žydėti birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. Žydi 60-70 dienų. Labai gausiai jį lanko bitės. Literatūros duomenimis, iš hektaro dvimečio pasėlio bitės surenka 277 kg nektaro, iš trimečio – 450 kg ir keturmečio – net 789 kg. Medus, gautas iš yzopo nektaro, yra aukščiausios rūšies.