VALGOMASIS KRIENAS (ARMORACIA RUSTICANA (LAM). GAERTN.)
Kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimos daugiametis augalas, paplitęs beveik visoje Europoje. Mūsų respublikoje auginamas daržuose, tačiau pasitaiko ir sulaukėjusių.
Stiebas stačias, šakotas, plikas, 50-100 cm aukščio. Pamatiniai lapai sveiki, dideli, pailgi, širdiškais arba apvaliais pamatais: viduriniai – plunksniškai suskaldyti, viršutiniai lancetiški, dantyti, viršūniniai linįjiški, lygiakraščiai arba beveik lygiakraščiai. Viršutiniai lapai bekočiai, apatiniai kotuoti. Žiedelis baltas. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Šaknis ir požeminė stiebo dalis sustorėjusi, mėsinga.
Valgomasis krienas geriausiai auga giliai įdirbtoje, puveningoje, vidutinio sunkumo priemolio dirvoje. Netinkamomis sąlygomis augančių krienų šaknys būna menkavertės. Dauginamas šaknų auginiais (25-40 cm ilgio ir 0,5-1 cm storio). Jie paruošiami rudenį ir laikomi smėlyje, o anksti pavasarį (balandžio viduryje) sodinami į dirvą 30X70 cm atstumu.
Prieskoniui vartojami stori, paviršiuje gelsvai rusvi, viduryje balti, aštraus kvapo ir skonio šakniastiebiai. Juose yra vidutiniškai 160,05 mg% vitamino C, o lapuose-298,62 mg%. Pasižymi fitoncidinėmis savybėmis.
Susmulkinti ir atitinkamai paruošti krienai vartojami prie šaltų mėsos, kiaušinių, žuvies patiekalų ir padažams bei salotoms paskaninti.
Žadina apetitą ir turi gydomųjų savybių.