Valgomoji viksvuolė (prieskoniniai augalai)

VALGOMOJI VIKSVUOLĖ (CYPERUS ESCULENTUS L.)

Viksvinių (Cyperaceae) šeimos vienmetis augalas, labai papli­tęs prie Viduržemio jūros, ypač Ispanijoje. Valgomoji viksvuolė, dažnai vadinama žemės migdolu, sena kultūra, kurią egiptiečiai au­gino jau 2000 m. pr. m. erą. Mūsų šalyje kultivuojama Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje kaip aliejinis augalas. Lietuvoje auginama tik botanikos soduose ir pastaruoju metu – kai kurių mėgėjų dar­žuose.

Stiebas 20-60 cm aukščio, jo apačia lapuota, turi palaipas, ant kurių žemėje susidaro rudi 1-2 cm ilgio gumbeliai. Lapai plokšti, šiurkštoki, 5-10 mm pločio. Žiedynas skėtiškas, apsigaubęs 3 nevienodo ilgio viršuniniais lapais. Varputės linijiškos, suplotos, smailios. Pažiedės kiaušiniškos arba pailgai kiaušiniškos, geltonos arba rudos, su žaliu dryželiu išilgai nugarėlės. Vaisiai tribriauniai, rausvai rudi, blizgantys, apie 1 mm ilgio.

Dauginama gumbeliais, sodinant juos pavasarį – gegužės vi­duryje, kai dirva pakankamai įšilusi, į 4-5 cm gylio griovelius, 15-20 cm tarpais. Valgomoji viksvuolė gerai auga derlingoje, bet lengvoje ir pakankamai drėgnoje dirvoje. Auginama sunkioje dirvoje dera menkai. Ji reikli drėgmei, todėl, nesant lietaus, patar­tina laistyti. Vegetacija trunka apie 140 dienų. Nereikia skubėti iškasti gumbelių, nes jie auga iki vėlyvo rudens. Iškasti gumbeliai padžiovinami saulėje ir laikomi sausoje, vėdinamoje patalpoje.

Gumbeliuose yra apie 30% krakmolo, 12-20% cukraus, apie 20-30% riebalinio aliejaus. Jie yra malonaus skonio ir kulinarijoje vartojami kaip migdolų bei riešutų pakaitalas.

Taip pat skaitykite: