VIENMETĖ PAPRIKA (CAPSICUM ANNUUM L.)
Bulvinių (Solanaceae) šeimos prieskoninis bei daržovinis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. XV a. Kolumbas atvežė ją į Europą. Tropikų klimato sąlygomis auginama kaip daugiametė kultūra, kitur – kaip vienmetė. Mūsų šalyje daugiausia jos auginama pietinėje bei centrinėje dalyje. Lietuvoje auginama retai.
Stiebas stačias, šakotas, plikas, neryškiai bambliuotas, 20- 50 cm aukščio. Lapai kotuoti, kiaušiniški arba elipsiški, lygiakraščiai, smailūs. Žiedai smulkūs, balti, susitelkę ant stataus, vėliau nusvirusio žiedynkočio. Vaisius, dar vadinamas ankštimi, yra uoga, kurios apatinę dalį gaubia padidėjusi taurelė. Subrendusios uogos sausos, 1 -15 cm ilgio, 2-3 cm skersmens, rutuliškos, pailgos, cilindriškos, raudonos, geltonos, oranžinės, žalios, tamsiai mėlynos. Sėklos inkstiškos, gelsvos, 3-4 mm ilgio, 2-3 mm pločio. Mūsų respublikos klimatinėmis sąlygomis 1000 pribrendusių sėklų sveria 3,48 g. Sėklos daigios 3-4 metus. ( Vienmetė paprika skirstoma į du porūšius: stambiavaisę (C. annuum L. subsp. macrocarpum) ir smulkiavais ę (C. annuum L. subsp. microcarpum). Stambiavaisės porūšis skirstomas j dvi atmainas: pailgoji paprika (var. longum Sendt.) – smailiais, pailgais, raudonais vaisiais, kurių dauguma labai kartūs, deginančio skonio, ir saldžioji paprika (var. grossum Sendt.) – dažniausiai stambiais, plačiais vaisiais, kurie nelabai kartūs arba visai nekartus. Vaisiai įvairaus pavidalo, nunokę būna raudoni ir geltoni.
Vienmetė paprika gerai auga saulėtoje, šiltoje daržo vietoje, gerai įdirbtoje, trąšioje, lengvo priemolio ar priesmėlio dirvoje. Daigams išauginti sėklos sėjamos kovo pradžioje į dėžutes. Šios laikomos 18-20° C patalpoje. Sėklos sudygsta per 8-10 dienų. Pasirodžius tikriesiems lapeliams, daigai pikuojami į šiltadaržius, kuriuose žemės sluoksnis ne plonesnis kaip 20 cm. Jei šaknys pasiekia mėšlą, daigai pradeda skursti. Žemos temperatūros šis augalas nepakelia, todėl į dirvą sodinamas, praėjus pavasario šalnoms. Sodinama lysvėse 20X30 cm atstumu. Augalai, užaugę iki 25-30 cm, apkaupiami kaip pomidorai. Per sausras naudinga dažniau laistyti.
Stambiavaisės paprikos vaisiai dideli, nelabai kartūs, maistingi. Juose esti 0,7 mg% karotino, vitamino P, 100-200 mg% (žiūrint kokia veislė) vitamino C. Suaugusiam žmogui per dieną pakaks vitamino C, suvartojus mažą šių vaisių kiekį.
Vartojami ne visai prinokę ir prinokę paprikos vaisiai ir net jauni ūgliai. Prieš vartojant sėklos išimamos. Stambiavaisės paprikos pailgieji vaisiai kartūs. Iš jų gaminami pipirų milteliai. Be to, jų dedama į marinatus, konservuojamus agurkus, pomidorus bei kitas daržoves. Stambiavaisė saldžioji paprika vartojama kaip prieskonis ir kaip karštas patiekalas su mėsos, ryžių, grybų, žuvies ar kitais įdarais.
Smulkiavaisės paprikos vaisiai ypač kartūs ir vartojami tik prieskoniui ir farmacijoje.