Alksnis – Alnus Gaertn.
Paplitęs Europoje, Mažojoje Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Baltarusijoje.
Vaistams vartojami baltalksnio (leidžiama ir juodalksnio) žirginiai (Fructus Alni), o pagal specialų užsakymą ir jaunų šakelių žievė (Cortex Alni) bei juodalksnio jauni lapai (Folia Alni).
Iš juodalksnio žievės, naudojant įvairius kandikus, galima paruošti juodus, geltonus ir raudonus dažus vilnai, šilkui ir odai dažyti.
Alksniai yra beržinių (Betulaceae) šeimos medžiai. Baltalksnis (Alnus incana (L.) Mnch.) iki 20 m aukščio, lygia, plona, blizgančia, pilka žieve. Jauni ūgliai plaukuoti. Lapai plačiai ellpsiški, 4-10 cm ilgio, nusmailėjusiomis viršūnėmis, jų apatinė pusė apaugusi pilkais plaukeliais.
Žydi kovo-balandžio mėn., vaisiai subręsta spalio mėn., nubyra vasario – kovo mėn.
Auga drėgnuose miškuose, vandens telkinių pakrantėse. Paplitęs visoje respublikoje, išskyrus pietinę dalį. Dažniausias Vidurio žemumoje.
Juodalksnis (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.) iki 35 m aukščio, ruda, suaugusių medžių sueižėjusią žieve. Jaunos šakutės rausvai rudos, lygios, dažnai lipnios. Lapai apvalūs, tamsiai žali, jauni lipnūs.
Žydi balandžio antroje pusėje, vaisiai subręsta spalio mėn. Auga vandens telkinių pakraščiuose, dumblinguose dirvožemiuose. Paplitęs visoje respublikoje.
Vietomis pasitaiko baltalksnio ir juodalksnio hibridų.
Žaliavos ruošimas. Žirginiai skinami rudenį ir žiemą, kai patamsėja. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 40-45 °C temperatūroje. Iš 10 kg žalių gaunama 3,8-4,0 kg sausų. Sausi žirginiai turi būti iki 15 mm ilgio ir 10 mm skersmens, ne ilgesniais kaip 1 cm koteliais, tamsiai rusvi, rudi arba juodi, silpno kvapo, kiek sutraukiančio skonio. Drėgmės juose gali būti ne daugiau kaip 12%, smulkių žvynelių ir sėklų – 3%, stiebelių be žirginių-1%, žirginių su ilgesniais kaip 10 mm, bet ne ilgesniais kaip 15 mm stiebeliais,- 3%, organinių priemaišų – 0,5%, mineralinių priemaišų-1%, pelenų, sudeginus žaliavą,- ne daugiau kaip 3,5%.
Sausa žaliava pakuojama .po 20 kg į maišus ir laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje ant stelažų.
Žievė lupama prieš žydėjimą nuo jaunų šakučių. Lapai skinami jauni, sveiki.
Žirginiuose yra iki 16% rauginių medžiagų, iš jų 2,5% tanino, 3,7% galinės rūgšties; taip pat dažinių ir mineralinių medžiagų, žievėje 6,0-14,0% triterpenoidų, rauginių ir dažinių medžiagų, lapuose – glikozidų (13,3 mg% hiperozido, 0,17 mg% kvercitri-no), kavos, chlorogeno ir protokatechmo rūgščių.
Alksnio preparatai turi sutraukiančių, kraujavimą stabdančių, prakaitavimą skatinančių, priešuždegiminių ir skausmą malšinančių medžiagų.