Blakinė kalendra

Blakinė kalendra – Coriandrum sativum L.

Lietuviški sinonimai: blakutės, kalenda, šlaputė.

Kalendra kilusi iš Viduržemio pajūrio srities; auginama Euro­poje, Afrikoje, Pietvakarių bei Pietryčių Azijoje ir Amerikoje.

Lietuvoje kaip prieskoninis augalas daržuose buvo auginama jau XVIII a.

Vaisiai (Fructus Coriandri) vartojami gydomosioms arbatoms, tinktūroms, taip pat parfumerijos pramonėje, duonos, dešrų, kon­servų gamyboje; kalendros riebalinis aliejus -poligrafijoje, teks­tilės pramonėje. Auginamas ir kaip medingas, ilgai žydintis au­galas.

Morfologinės-botaninės savybės. Vienmetis, salierinių (Apiaceae) šeimos žolinis augalas. Stiebas plikas, šakotas, gana tvirtas, apvalus, 20-80 cm aukščio. Liemeninė šaknis plona. Lapai šviesiai žali, pamatiniai ilgakočiai, dažniausiai ištisiniai arba triskilčiai, kartais plunksniškai suskaldyti; apatiniai stiebo lapai dukart plunksniški, viršutiniai 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedy­nai – sudėtiniai skėčiai su 3-5 stipinais šakų viršūnėse. Taurelė dantyta. Vainiklapiai balti arba rusvi, dviskiaučiai, kraštinių žie­dyno žiedų ilgomis skiautėmis. Vaisius rutuliškas, 2-7 mm skers­mens, kietas, rudai ar pilkai geltonas, sudarytas iš dviejų randuotų suaugusių skeltavaisių. Žalias augalas ir nesubrendę vaisiai dvo­kia blakėmis. 1000 vaisių sveria 5-10 g.

Žydi liepos-rugpjūčio mėn., vaisiai subręsta rugpjūčio-rug­sėjo mėn.

Lietuvoje savaime neauga, auginama beveik visuose rajo­nuose.

Agrotechnika. Kalendrai parenkama atvira, saulėta vieta. Ji mėgsta pakankamai drėgną lengvą priesmėlį arba derlingą juod­žemį. Geriausias priešsėlis – žieminiai javai arba kaupiamosios kultūros. Nuėmus žiemkenčius, skutamos ražienos, o po 3 savaičių giliai suariama. Anksti   pavasarį dirva   supurenama ir suvo-luojama.

Prieš rudeninį arimą dirvą reikia patręšti mėšlu (15-20 t/ha) ir kalio bei fosforo trąšomis (po 40-45 kg/ha veikliųjų medžiagų). Vasarą pasėlis tręšiamas papildomai mineralinėmis trąšomis du kartus: pirmą kartą, kai augalai pradeda šakotis, azotu ir fosforu (po 20-40 kg/ha), antrą kartą, kai pradeda žydėti, fosforu ir kaliu (po 20-30 kg/ha veikliųjų medžiagų) . Svarbu nepertręšti azoto trąšomis, nes tada pasėlis išgula, būna neatsparus grybi­nėms ligoms. Atsparumą išgulimui ir ligoms padidina fosforo trą­šos; be to, nuo jų vaisiuose pagausėja eterinio aliejaus.

Sėklos sėjamos balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje ei­lėmis, 45-60 cm tarpueiliais, 3-5 cm gyliu (1 ha reikia 12-18 kg sėklų). Sėklos dygsta 15°C temperatūroje. Priklausomai nuo drėg­mės ir šilumos sudygsta per 15-20 dienų. Iš pradžių auga lėtai, tuo laiku labai svarbu kovoti su piktžolėmis. Tik sudygus auga­lams, purenami tarpueiliai, ravima. Pasėlis ravimas 2-4 kartus (paskutinį kartą šakojantis stiebams), vėliau užtenka tik purenti tarpueilius.

Kalendra pražysta liepos mėn. ir žydi 25-57 dienas (priklau­so nuo veislės ir meteorologinių sąlygų).

Mūsų respublikoje, ypač lietingomis vasaromis, kalendra nu­kenčia nuo grybinės ligos ramulariozės. Ligos požymiai – lapus, stiebus, žiedynus ir vaisius išmargina juodos pelėsio dėmės. Pa­žeisti lapai nukrinta, jauni stiebai nebeauga, pajuosta; augalas sunyksta. Vienintelė kovos priemonė – išvesti atsparias veisles.

Žaliavos ruošimas. Kalendra pjaunama, kai centrinio skėčio vaisiai pasidaro gelsvai rudi, pagelsta ir nukrinta apatiniai lapai. Tada būna subrendę 20-25% vaisių. Pjaunama javapjovėmis ar­ba dalgiais. Rišama į pėdus ir džiovinama vėdinamoje pastogėje ar džiovykloje, jei giedras oras,- lauke. Kuliama kuliamosiomis mašinomis, sumažinus būgno apsisukimą, kad nesuskaldytų vaisių. Iškūlus vaisiai valomi ir džiovinami. Dideliuose plotuose kalendra nuimama kombainais (kai subręsta 50-60% vaisių).

Vaisių derlius gamybinėmis sąlygomis 6-8 cnt/ha, o esant ge­rai agrotechnikai,- iki 20 cnt/ha. Mūsų respublikoje ban­dymų sąlygomis gauta 8-12 cnt/ha .

Vaisiai turi būti sausi, sveiki, rudai ar pilkai geltoni, apvalūs, aromatingi, truputį deginantys. Eterinio aliejaus juose turi būti ne mažiau kaip 0,5%, drėgmės – ne daugiau kaip 13%, pelenų, su­deginus žaliavą,- ne daugiau kaip 7%, pelenų, netirpstančių 10% druskos rūgštyje,- 1,5%, pažeistų, neišsivysčiusių kalendros vai­sių- ne daugiau kaip 3%, kitų kvapiųjų augalų sėklų – ne dau­giau kaip 1%, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 1%, mine­ralinių – ne daugiau kaip 1 %.

Žaliava pakuojama į maišus ir laikoma sausoje, gerai vėdina­moje patalpoje. Laikymo trukmė iki 4 metų.

Vaisiuose yra nuo 1 iki 2% eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį (iki 80%) sudaro linaloolis. Nuo jo ir priklauso stiprus vaisių kvapas. Eteriniame aliejuje yra mirceno, p-cimolio, terpinenų, pinenų, felandrenų, dipenteno, geraniolio, borneolio. Be to, vaisiuose yra 13-28% aliejaus, 18-22% baltymų, 11-13% neazotinių me­džiagų, furfurolo, organinių rūgščių, alkaloidų, šiek tiek rauginių ir pektininių medžiagų.

Vaisiai vartojami miltelių, eterinio aliejaus, užpilų ir trauktinių gamyboje, jų dedama į gydomųjų arbatų mišinius. Jie žadina ape­titą, gerina virškinimą, skatina, tulžies išskyrimą, vartojami hemorojui gydyti.